Nik Bärtsch - p, fender rhodes; Kaspar Rast - dr; Björn Meyer - b; Andi Pupato - perc; Sha - bcl, cbcl. Ronin – taip vadinamas klajojantis samurajus, samurajus likęs be šeimininko, paklūstantis ne kieno nors paliepimams, o garbės kodeksui. Tokį pavadinimą šveicarų klavišininkas Nikas Bärtschas parinko savo 2001 metais suburtai grupei, kritikų pagrįstai vadinamai fenomenu Europos scenoje.

Savo muzika, kurią pats grupės lyderis vadina Zen Funk, Ronin atkakliai ir nuosekliai siekia vienos estetinės vizijos - maksimalaus efekto minimaliomis priemonėmis.

Ronin muzikos šaltiniai – džiazas, klasikinė, funk, klubinė muzika, ambient, techno, drum’n’base, o taip pat japonų ritualinė muzika bei minimalizmo klasika nuo Phillip Glass, Steve Reich ar Terry Riley iki eksperimentinio The Necks. Tačiau, nepaisant įvairiaplanių įtakų, Ronin muzika labai individuali. Egzotiška, atrodytų, nesuderinamų žanrų sintezė, apibūdinama kaip minimalistinis džiazas, minimalizmas su funk elementais, ar minimalizmo ir šiuolaikinio kamerinio džiazo jungtis, Ronin muzika nepaprastai disciplinuota ir depersonalizuota, tiksli kaip kompiuteris, kas tarsi prieštarautų pačiai džiazo prigimčiai. Organišką Ronin muzikos tekstūrą užpildo poliritminių sluoksnių konstrukcijos ir jų nuolatinė rotacija, o neįtikėtino sinchroniškumo garso, sąskambio, motyvo pasikartojimai, nardina į meditaciją, transą hipnozę.

Visi minėti efektai atkuriami vien tik akustinėmis priemonėmis, be elektroninių vėlinimų ar transformacijų, jokių kilpų ar semplų, – kas sykiais suskamba kaip elektroniniai vėlinimai ar kilpos, iš tikrųjų atliekama realiu laiku, gyvai ir nepaprastai techniškai. Analoginėmis priemonėmis Ronin atlieka skaitmeninio amžiaus muziką.

Pagrindinis Ronin ideologas ir mąstytojas Nik Bärtsch (g.1971), savo kūrybą lyginantis su architektūriškai organizuota erdve. Šveicarų pianistas, klavišininkas, kompozitorius ir prodiuseris suformavo naują stilių, pavadintą Ritual Groove Music (taip pavadintas ir pirmasis jo albumas), sujungusį džiazo, funk, japonų ritualinės muzikos, minimalizmo ir klasikos elementus. Kūrybinis Niko Bärtscho credo - asketiškumas ir ekstazė, jo estetiniai siekiai akivaizdūs net ir kompozicijų pavadinimuose - visos jos vadinamos moduliais (keičiasi tik jų numeriai), tarsi patvirtinant grynosios muzikos idėją. Paprastai grojantis sykiu rojaliu ir Fender Rhode, stulbindamas efektingomis poliritminėmis kombinacijomis, Nikas Bärtschas rojalį dažniausiai naudoja kaip perkusinį instrumentą, ryškindamas perkusinę garso prigimtį.

Ciuriche gimęs Nikas Bärtschas, skirtingai nei įprasta, muzikos mokslus pradėjo nuo džiazo fortepijono ir tik vėliau, būdamas 16, ėmė gilintis į klasikinę muziką. Baigė fortepijoną Ciuricho konservatorijoje, 1989-2001 studijavo filosofiją, lingvistiką ir muzikologiją Ciuricho universitete, paraleliai muzikuodamas įvairiuose ansambliuose, kur grojo pačią įvairiausią muziką nuo fusion iki free-funk. Ir tuo pačiu metu domėjosi šiuolaikiniais kompozitoriais, tokiais kaip John Cage ar Morton Feldman.

1997 Nikas Bärtschas išgrynina savą stilių - Ritual Groove Music ir suburia savo pirmą grupę Mobile, 2001 dar vieną grupę – Ronin, nuo 2001 rengia ir solo projektus. 2003–2004 muzikas pusmetį praleido Japonijoje, plėsdamas ir gilindamas savo žinias.

Be darbo su savo grupėmis ir solo projektų Nikas Bärtschas bendradarbiauja su naujosios muzikos ansambliais bei atlikėjais, komponuoja kameriniams ansambliams ir teatrui.

Niko Bärtscho poliritminių sluoksnių blokus ženklina Sha (g.1983) klarneto akcentai. Klarnetininkas pučia ne tik bosinį, bet ir egzotiškąjį kontrabosinį klarnetą, instrumentą, kurį Lietuvoje išvysime, regis, pirmą sykį. Jaunasis muzikas, nuo pat 1997 grojęs Niko Bärtscho grupėje Mobile, prie Ronin prisijungęs kiek vėliau, šiuo metu studijuoja Liucernos džiazo mokykloje. Sha yra grojęs su Anja Losinger, Walter Grimmer, Michael Gassmann, Philipp Schaufelberger bei Claudio Puntin. Pastaruoju metu jis taip pat groja su Mik Keusen ansambliu Blau, vadovauja ir komponuoja savo grupei Banryu.

Ronin ritmą užtikrintai ženklina hipnotizuojantis Björno Meyerio bosas.

Bosistas ir kompozitorius Björn Meyer (g.1965) gimė ir augo Stokholme, Švedijoje, 1989 pradėjo dirbti kaip laisvai samdomas muzikantas, atliekantis viską nuo pop ir folk iki improvizacinės muzikos. 1996 persikėlė į Šveicariją ir nuo laiko aktyviai reiškiasi Šveicarijos scenoje, o taip pat muzikuoja Australijoje, Ispanijoje, Švedijoje, groja ne tik su įvairiais projektais, tačiau rengia ir solinius boso koncertus.

Nuolat ieškantis naujų savo instrumento skambesio galimybių, savą grojimo stilių Björnas Meyeris suformavo, remdamasis jį inspiravusia tradicine muzika ir gilindamasis į įvairiausias viso pasaulio grojimo technikas. Kombinuodamas stilius ir tembrus, jis kuria naują muzikinę koncepciją, pavadintą Tripfolk ar Bazaarmusic.

Be muzikavimo su savo ansambliais: džiazo grupe Snag bei švedų trio Bazar Blå, atliekantį, anot Meyerio, transglobalinį tripfolką; jis groja orientalistinį džiazą su arfininke Asita Hamidi, muzikuoja su įvairiomis švedų grupėmis bei projektais. Björnas Meyeris yra bendradarbiavęs su flamenko atlikėjais - šokėja Nina Corti ir gitaristu José Luis Montón, bei afrokubietiška džiazo grupe Hatuey. Be aktyvios sceninės veiklos Björnas Meyeris veda meistriškumo kursus, dėsto naująją folkmuziką Liucernos ir Ciuricho konservatorijose. Didelė jo veiklos dalis susijusi su atvira muzikų bendruomene Bazaarpool.

Nepaprastai svarbus Ronin asmuo - būgnininkas Kaspar Rast (g.1972), grojantis su Niku Bärtschu nuo vaikystės, tad jų neparastas “alkūnės jausmas” jau patikrintas laiko. Būtent šio minimalizmo ir funk meistro lazdelės preciziškai ženklina nepaprasto tikslumo Ronin ritmą.

Kasparas Rastas pradėjo mušti būgnus būdamas šešerių, iš pradžių savarankiškai, vėliau mokėsi muzikos mokykloje Ciuriche, sėmėsi patirties Niujorke mušamųjų kolektyve. Netrukus pradėjo gastroliuoti visoje Europoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Kasparas Rastas, vadinamas fantastinių garsovaizdžių meistru, yra vienas geidžiamiausių būgnininkų. Jis grojo ir įrašinėjo su įvairiausiomis šveicarų grupėmis ir projektais, yra šveicarų perkusininkų grupės Lyn Leon narys, groja abiejose Niko Bärtscho grupėse – Ronin ir Mobile, o taip pat arfininkės Asita Hamidi grupėje Bazaar.

Perkusininkas Andi Pupato (g. 1971) valdo įvairiausius pasaulio perkusinius instrumentus, tokius kaip kachonas, kongos, udu, džembė, darabuka, timbalai, bongos, bugarabu, vandens būgnai, Zendrum, bata, gongai, įvairūs būgneliai, kratukai, lėkštės ir kt.

Muzikos mokytis pradėjo būdamas 11, iš pradžių muzikos mokykloje, vėliau – pas įvairius gimtojo Ciuricho mokytojus, netrukus jis jau grojo su vietinėmis muzikos grupėmis. Profesinį meistriškumą perkusininkas tobulino 1991 Kuboje, Havanoje, kur studijavo Ignacio Cervantes vardo perkusininkų mokykloje; 1993 mokėsi pas garsų Kubos perkusininką José Luis "Changuito"; 1994 Senegale gilinosi į tradicinių afrikietiškų perkusinių instrumentų grojimo paslaptis muzikuodamas žymaus Senegalo būgnininko Kounta ansamblyje Dougou-Fana.

Nuo to laiko, kai 1991 su grupe Jick the Rapper pelnė pirmą prizą konkurse Ciuriche, Andi Pupato groja įvairiose grupėse, įrašinėja filmų garso takelius, muzikuoja gyvuose ir studijiniuose projektuose. Perkusininkas grojo su tokiais muzikais, kaip Billy Cobham, Abdullah Ibrahim, Moudi Cabalou, Jon Otis, Tony Remy, Florian Ast; grupėmis The Other Side, Grand Mothers Funk, Chico&the Gipsys, Gotthard ir daugeliu kitų. Nuo 2001 nuolat muzikuoja su Andreas Vollenweideriu.

© Jūratė Kučinskaitė