Projekto kompozicijų pagrindinis autorius - Arūnas Šlaustas, grįžtantis į „Vilnius Jazz“ sceną po ketverių metų pertraukos. Tomas Kutavičius prisidėjo kuriant projektą idėjomis ir improvizatoriaus patirtimi.

Daug praeityje bendradarbiavę projekto lyderiai praėjusiais metais pabandė koncertuoti ir kaip fortepijoninis džiazo duetas. Naujasis tandemo darbas fragmentiškai primins dueto repertuarą, tačiau dauguma jo kompozicijų sukurtos specialiai festivaliui. Šiuo projektu pianistai tęsia įdomių džiazo ir akademinės muzikos jungčių paieškas.

„Idėjos prisirpsta natūraliai - tuomet jas užrašau. O jeigu nėra ką pasakyti, geriau nelipti į sceną“, - įsitikinęs A.Šlaustas.

Klavišininko ir kompozitoriaus Arūno Šlausto kūryba įkūnija džiazo bei akademinės muzikos dialogą, tiesia tiltą iš praeities į dabartį.

Savo karjerą šis atlikėjas pradėjo kaip akademinis muzikantas. Baigęs fortepijono specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), pianistas surengė ne vieną akademinės muzikos rečitalį, koncertavo su Lietuvos kameriniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais, dalyvavo šiuolaikinės muzikos projektuose kaip ansamblio "Ex tempore" narys ir vienas įkūrėjų.

Groti džiazą A.Šlaustas pradėjo 1987 metais Vladimiro Čekasino vadovaujamame LMTA bigbende. Vėliau jis buvo Arnoldo Gurinavičiaus kvarteto, "The New Lithuanian Trio", Danieliaus Praspaliauskio kvarteto ir diksilendo klavišininkas, įkūrė kartu su D. Praspaliauskiu kvintetą "Contra Jazz".

A.Šlaustas bendradarbiavo su daugeliu Lietuvos džiazo meistrų, sukūrė įdomių autorinių džiazo projektų šalies festivaliams.

Šiemečiam „Vilnius Jazz“ klavišininkas sutelkė savo ilgamečių bendražygių kompaniją.

Tomas Kutavičius pastaraisiais metais daugiau reiškiasi kaip šiuolaikinės akademinės muzikos negu džiazo kūrėjas. Baigęs kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jis pasinėrė į gausius kūrybinius užsakymus.

Iš naujausių solidžių T.Kutavičiaus darbų paminėtini „Improvizacija“ dideliam simfoniniam orkestrui (2011), „Aqua quadrilium“ dviem fortepijonams ir fonogramai (2010), „Signum“ fortepijonui, smuikui ir violončelei (2010), „Triplum“ smuikui solo, kontrabosui ir kameriniam orkestrui (2009), „Trejos devynerios“ dvylikai fleitų (2008).

T.Kutavičius sukūrė operų, baletą, instrumentinių siuitų, miuziklų vaikams, daug muzikos dramos spektakliams. 1997 m. Tarptautiniame teatrų festivalyje Grenoblyje jo muzika teatro studijos "Ąžuolas" projektui "Kelionė" buvo įvertinta „Grand Prix“.

Džiazo scenoje kompozitorius bendradarbiavo su Petru Vyšniausku, Arkadijumi Gotesmanu, Juozu Milašiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, Skirmantu Sasnausku, Daliumi Naujokaičiu, Vytautu Labučiu, Vladimiru Tarasovu, Vladimiru Čekasinu, Klausu Kugeliu, Theo Jörgensmannu, Jacques Sironu, Jana Koubkova, Anatolijumi Vapirovu ir kitais iškiliais muzikais. T.Kutavičius sukūrė įspūdingų solinių džiazo projektų, kuriuose skamba ir jo vokalas. Paminėtini "Pasikalbėjimas su savo siela" (1991), "Magister Ludi" (2001), "Rudens giesmė" (2004).

Su įvairiais kolektyvais menininkas gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Japonijoje.

Šiuo metu T.Kutavičius dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijos džiazo katedroje.

Vytautas Mikeliūno kūrybos kelias taip pat vingiuoja tarp džiazo ir akademinės muzikos. Atlikėjas išėjo puikią smuikavimo mokyklą profesoriaus Viktoro Radovičiaus klasėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o džiazo pagrindus gavo iš Vladimiro Čekasino.

Smuikininkas dešimt metų buvo Šv.Kristoforo kamerinio orkestro koncertmeisteris, aranžavo muziką šio kolektyvo džiazo programoms, dalyvavo su juo Berlyno festivalyje „Jazz Fest“ (1999).

Muzikas bendradarbiavo su Kęstučiu Lušu, Vytautu Labučiu, Danieliumi Praspaliauskiu, Leonidu Šinkarenka, daugeliu kitų šalies džiazo meistrų, parengė programų su savo trio ir kvartetu. Jis pasirodė svarbiausiuose Lietuvos džiazo festivaliuose.

V.Mikeliūnas dėsto Vilniaus kolegijoje.

Viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių, multiinstrumentininkas, kompozitorius Vytautas Labutis pastaruoju metu daug eksperimentuoja su įvairios sudėties grupėmis stebindamas kūrybos polėkiu ir gaiviomis idėjomis. Šiam talentingam muzikui paklūsta kamerinės ir monumentalios džiazo formos.

Su V.Labučio vardu susijusios daugelio ryškių Lietuvos džiazo grupių - kvinteto "Džiazo nublokšti", Leonido Šinkarenkos "Jazz 4", "Dainius Pulauskas Group", "Vilnius Jazz Quartet", "Lithuanian Jazz Trio" bei kitų – istorija.

V.Labutis dalyvavo Vladimiro Tarasovo "The Lithuanian Art Orchestra", "Lithuanian Young Composers Orchestra", tarptautiniuose "JazzBaltica Ensemble", "Octet Ost", "East-West Vapirov Project", "New European Saxophone Quartet", "Moscow Composers Orchestra" projektuose. Su įvairiais kolektyvais jis apkeliavo daugybę Europos šalių, grojo Azijoje, JAV, Australijoje, įrašė daugiau kaip pusšimtį kompaktinių diskų.

V.Labutis dalyvauja ir šiuolaikinės akademinės muzikos projektuose, menininkų performansuose, rašo muziką kinui ir teatrui.

Skirmantas Sasnauskas - multiinstrumentininkas ir vokalistas, vienas ryškiausių lietuviškojo folkdžiazo kūrėjų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo vokalo ir trombono pedagogas, padėjęs ne vienam kolegai surasti savo kelią, įsitvirtinti šalies džiazo scenoje.

Dar studijuodamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tromboną muzikas pradėjo domėtis folkloro tradicijomis, dainuoti šio žanro kūrinius, o vėliau papildė savo kompozicijų instrumentarijų liaudies instrumentų tembrais bei spalvomis.

S.Sasnauskas sėkmingai plėtojo savitą stilių, sulydžiusį džiazo, folkloro bei avangardo išraiškos priemones, grodamas su klavišininku Dainiumi Pulausku, bosininku Vladislavu Borkovskiu ir būgnininku Linu Būda. Džiazo meistro kvartetas 1987 metais pradėjo pirmąjį „Vilnius Jazz“ festivalį Lietuvos mokslų akademijos salėje.

S.Sasnauskas grojo Vladimiro Čekasino bigbende, Petro Vyšniausko diksilende, dalyvavo Vladimiro Tarasovo „The Lithuanian Art Orchestra,“ Danieliaus Praspaliauskio diksilendo, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Ex tempore“ projektuose, buvo Kauno bigbendo solistas ir vadovas. Menininkas bendradarbiavo su visais garsiausiais Lietuvos džiazo kūrėjais, o pastaraisiais metais jis daugiausia kuria kartu su vokaliste, kompozitore ir muzikos aranžuotoja Vita Rusaityte.

S.Sasnauskas gastroliavo Suomijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Ispanijoje bei kitose šalyse.

2007 metais muzikanto nuopelnai Lietuvos džiazui buvo įvertinti festivalio „Vilnius Jazz“ apdovanojimu.

Eugenijus Kanevičius - vienas universaliausių Lietuvos bosininkų, muzikos kūrėjas. Jis debiutavo džiazo scenoje 1986-aisiais.

Bosininkas muzikavo su visais žymiausiais Lietuvos džiazo kūrėjais, buvo reikšmingų Petro Vyšniausko, Juozo Milašiaus, Liudo Mockūno, Vytauto Labučio, Vladimiro Tarasovo, Tomo Kutavičiaus projektų dalyvis, yra ilgametis Skirmanto Sasnausko, Artūro Anusausko, Egidijaus Buožio, Arkadijaus Gotesmano, Arvydo Jofės, Nedos Malūnavičiūtės ir kitų muzikantų partneris.

Jis bendradarbiavo ir su estų saksofonininko Raivo Tafenau kvartetu, „Dream Big Band“, prisidėjo prie Kauno bigbendo, „Vilnius Jazz Quartet“, grupės „Traffic“ laimėjimų.

E.Kanevičiaus kompozicijos skamba R.Tafenau kvarteto, dueto su Vytautu Labučiu L.V.K.A. ir kitų grupių albumuose. Jis parašė muzikos vaikų spektakliams, įgrojo daugiau kaip dešimt kompaktinių diskų.

Bosininkas nuolat dalyvauja šalies džiazo festivaliuose, atstovavo Lietuvai Bulgarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Austrijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse.

2004 metais E.Kanevičiaus veikla buvo įvertinta Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“.

Darius Rudis dalyvauja įvairios krypties muzikos projektuose su Janu Maksimovičiumi, Baiba Skurstene, Artūru Chalikovu, Egidijumi Buožiu, Artūru Anusausku, Dainiumi Pulausku, Vytautu Labučiu, Leonidu Šinkarenka, Kęstučiu Vaiginiu ir kitais šalies džiazo meistrais.

Būgnininkas bendradarbiavo su vokiečių pianistu Berndu Homannu, JAV vokalistu Philipu Hamiltonu, bulgarų saksofonininku Anatoly Vapirovu, suomių pianistu Aleksi Tuomarila. Jis pasirodė Šveicarijos, Suomijos, Prancūzijos, Graikijos, Vokietijos, Belgijos, Moldovos, Lenkijos ir kitų šalių džiazo festivaliuose.