Idėja suburti žinomus Lietuvos džiazo ir akademinės muzikos atstovus į vieną kolektyvąVladimirui Tarasovui kilo prieš du dešimtmečius. 1991-aisiais debiutavo jo inicijuotas „Lithuanian Art Orchestra“ (LAO), tęsiantis geriausias Lietuvos džiazo mokyklos tradicijas.

Orkestras yra pristatęs kelias originalias programas, dvi įrašęs: „Waltz Atto" 1993 metais išleido "Sonore Records", „Lithuanian Divertissement" 1994-aisiais buvo įrašyta Hamburge. Kolektyvas pasirodė 10-ajame „Vilnius Jazz“ festivalyje, 2002-aisiais prisistatė tarptautinei publikai "Jazz in Lithuania" kulturos programoje Frankfurto knygų mugėje.

LAO sudėtis nuolat atsinaujina. Šį kartą scenoje šalia orkestro senbuvių, šalies džiazo grandų taip pat pamatysime jaunų veidų. Tačiau visi LAO nariai yra aukščiausio lygio profesionalai, pelnę savo projektais ir kūriniais pripažinimą Lietuvoje bei svetur.

Jubiliejiniam „Vilnius Jazz“ festivaliui Vladimiras Tarasovas su LAO parengė naują programą - „Aleatoriniai žaidimai“. Ją muzikantai skiria kultinio JAV kompozitoriaus avangardininko, aleatorinės muzikos kūrėjo Johno Cage‘o 100-mečiui.

Pasak Vladimiro Tarasovo, tai – bene artimiausias šiuolaikinės muzikos principams, bet kartu – laisviausios raiškos LAO projektas. „Žaisime pagal aleatorikos taisykles, - teigė kolektyvo lyderis. – Tai bendra mano ir orkestro kompozicija“.

Perkusininkas, kompozitorius, vizualiojo meno kūrėjas Vladimiras Tarasovas daug metų dirba su simfoniniais, kameriniais bei džiazo orkestrais Lietuvoje, Europoje ir JAV. Nuo 1991-ųjų jis yra Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Maestro kuria muziką orkestrams, kino filmams, teatrui.

Kompozitoriaus ir improvizuotojo talentas ryškiai atsiskleidžia Vladimiro Tarasovo soliniuose perkusijos projektuose. Jo diskografijoje – net 16 solinių albumų. 34 albumus jis įgrojo su Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Čekasino ir Vladimiro Tarasovo trio (GTČ) ir daugiau kaip 60 – su kitais Lietuvos bei užsienio džiazo ir akademinės muzikos atlikėjais.

Menininkas į Lietuvą atvyko 1968-aisiais iš Archangelsko. 1971 metais jis tapo GTČ trio nariu. Šis legendinis trio davė impulsą atsirasti Lietuvos džiazo mokyklai. Su GTČ Vladimiras Tarasovas gastroliavo daugelyje Europos šalių ir JAV, parašė apie šį ansamblį autobiografinę knygą "Trio" (1998). 2002-aisiais, po 16 metų pertraukos, kolektyvas buvo atnaujinęs savo veiklą.

1999 - 2002 metais Vladimiras Tarasovas vadovavo Lietuvos rusų dramos teatrui, režisavo čia spektaklius. Muzikas bendradarbiavo ir su Štutgarto valstybiniu teatru (1995), Niujorko Bruklino muzikos akademijos "Majestic Theatre" (1995), Orleano "Josef Nadj Centre Choregraphique National" (1998) bei kitomis scenos menų institucijomis.

Nuo 1991 metų V.Tarasovas dalyvauja personalinėse ir grupinėse vizualiojo meno parodose. Jis rodė savo darbus Diuseldorfo "Kunsthalle", Čikagos šiuolaikinio meno muziejuje, Paryžiaus "Centre Georges Pompidou" centre bei "Galeries nationales du Grand Palais", Venecijos bienalėje, „EXPO-2008“ Saragosoje, Majamio „Bass Museum of Art“, Stokholmo "Kulturhuset", Maskvos šiuolaikinio meno centre "Dom", Nacionaliniame šiuolaikinio meno centre, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje bei kituose meno centruose. 2008 m. leidykla „Baltos lankos“ išleido albumą “Vladimiras Tarasovas: tarp garso ir vaizdo“.

Menininkas dėstė ir vedė seminarus Bremeno aukštojoje muzikos mokykloje, Podevilio meno centre Berlyne, Vizualiojo meno institute Orleane, Kalifornijos universiteto menų fakultete bei „University of the Pacific“, Diuseldorfo ir Vilniaus dailės akademijose bei kitose mokyklose.

Vladimiras Tarasovas nuolat pasirodo teatro, džiazo bei vizualiojo meno projektuose Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, JAV, kitose šalyse. Jis surengė ne vieną projektą su lietuvių bei užsienio literatais. 2009 metais muzikas kartu su Vokietijos rašytoju Frido Mannu pristatė įspūdingą audiovizualinį projektą “Tvanas”, kuris buvo įtrauktas į “Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009” programą.

Perkusininkas yra muzikavęs su Andrew Cyrille'u, “The Rova Saxophone Quartet”, Anthony Braxtonu, Lauren Newton, Butchu Morrisu, Thomaszu Stanko, Didier Petit, Marku Dresseriu, Gyorgy Szabadosu, Masahiko Satoh, Kazutoki Umezu, Anatolijumi Vapirovu bei kitais iškiliais džiazo ir improvizacinės muzikos kūrėjais.

2009 m. Rusijoje buvo išleista trečioji Vladimiro Tarasovo knyga “Tam-Tam” ( leidykla “NLO”). Tais pačiais metais kūrėjas tapo Rusijos prestižinės premijos “Triumf”, skiriamos už meno ir literatūros laimėjimus, pirmuoju laureatu iš Lietuvos.