Šio trio siela – pianistas ir kompozitorius Emilis Viklický’s, apie kurį jau kelis dešimtmečius sukasi Čekijos džiazo gyvenimas. Patriarchui galima pavydėti veržlumo, kurį liudija kad ir kintanti jo trio sudėtis bei gausūs šio ansamblio scenos partneriai – amerikiečiai Marcusas Printupas ir Scottas Robinsonas, šveicaras Franco Ambrosetti, belgas Steve’as Houbenas, britai Bobby Wellinsas ir Eddie Severnas.

Emilis Viklický’s savo kūryboje virtuoziškai jungia modernųjį džiazą su akademinės muzikos ir Moravijos folkloro elementais. Šis savitas jo bruožas buvo pastebėtas jau nuo vienos pirmųjų pripažinimą pianistui pelniusių kompozicijų „V Holomóci městě“.

Anksti atsiskleidė Emilio talentas kurti muziką. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje jo kūrinys „Green Satin“ buvo įvertintas Pirmuoju prizu Monako konservatorijos džiazo kompozicijų konkurse.

Emilio Viklický’o skambinimas kritikams kelia daugybę asociacijų – jis lyginamas su Budu Powellu, Tommy Flanaganu, Billu Charlapu, Keithu Jarrettu, Bradu Mehldau ir kitais pripažintais džiazo virtuozais, o jo trio energija – su anksti pasitraukusio iš gyvenimo fenomenalaus švedų pianisto Esbjorno Svensono trio muzikavimo dvasia.

Įdomu, kad Emilis Viklický’s baigė aukštuosius matematikos mokslus, bet tai nesutrukdė jam tapti viena svarbiausių Čekijos džiazo figūrų, nuo jaunystės reikštis įvairiose džiazo scenose. Pianistas dirbo su Karelo Velebný grupe SHQ, Prahos bigbendu, Čekijos radijo džiazo orkestru, Jiri Stivino „Super Quartet“.

1977-aisiais talentingam improvizuotojui buvo suteikta stipendija studijuoti kompoziciją ir aranžuotės meną „Berklee College of Music“ Bostone. Už Atlanto Emilis užmezgė svarbių jo ateičiai kūrybos ryšių, nenutrūkusių jam grįžus į gimtinę.

Pianistas įgrojo albumų su Billu Frisellu, Jamesu Wiliamsu, Joe Newmanu, Scottu Robinsonu. Didelio susidomėjimo Čekijoje ir svetur sulaukė Emilio Viklický’o Siuita „Homage to Joan Miro“, atlikta ir garsiajame „Prahos pavasario“ festivalyje su novatorišku britų instrumentininku Johnu Surmanu.

Po studijų JAV pianistas dirbo gimtinėje su įvairiais kvartetais ir kvintetais, kūrė ir aranžavo jiems muziką, vadovavo vasaros džiazo kursams Frydlante (Čekija) ir Glamorgane (Velsas), 1991-1995 metais jis buvo Čekijos džiazo draugijos prezidentas.

Emilis Viklický’s plačiai žinomas kaip ansamblio „Ad lib Moravia“ lyderis. Su šiuo kolektyvu jis gastroliavo JAV, Meksikoje, Japonijoje.

Nuo 10-ojo dešimtmečio menininkas skiria daug laiko akademinei muzikai, rašo kūrinius įvairiausioms instrumentų sudėtims – nuo mažų kamerinių ansamblių ir elektronikos iki simfoninių orkestrų. Naujausias jo pasididžiavimas – albumas „Homage to Josip Plečnik“, kurio įrašuose dalyvavo tokios garsios akademinės scenos figūros kaip dainininkė Magdalena Kožená ir „Trio Martinů“.

Emilis Viklický’s rašo ir muziką kino filmams bei televizijos serialams. Jo kūryba įvertinta daugybe apdovanojimų.

1991 metais menininkui atiteko Kino ir televizijos asociacijos prizas už muziką animaciniams filmams, 1994-aisiais - Antrasis prizas šiuolaikinės muzikos konkurse Bostone, 1996-aisiais – „Prahos apdovanojimas“ už elektroakustinę muziką, 1996 metais – Čekijos muzikos fondo prizas už folkloro panaudojimą kūryboje, 2000 metais – tarptautinio operos konkurso Prahoje prizas už operą „Phaedra“.

Emilis Viklicky nusipelnė ir Lietuvos muzikos istorijai. Jis surado Čekijos archyvuose lietuviškojo modernizmo pradininko kompozitoriaus Jeronimo Kačinsko Noneto – bene svarbiausio kompozitoriaus kūrinio – natas, kurios buvo prarastos per Antrąjį pasaulinį karą, autoriui traukiantis iš Lietuvos. Jeigu ne čekų džiazo patriarcho pastangos, šis puikiai pasaulyje vertinamas kūrinys dabar nebūtų atliekamas ir įrašinėjamas. 

Koncertas yra projekto Artscape dalis.