Kritikai pripažįsta: kad ir kiek kartų klausytumei šių avangardo grynuolių, jų muzika palieka magišką įspūdį, įtraukia į kolektyvinį ritualą, transo būseną. Tai archajiško pasaulio atspalvių ir skaitmeninio amžiaus intelekto, intuicijos ir disciplinos, tradicijos ir avangardo lydinys.

Trio eksperimentai primena „Art Ensemble of Chicago“ ir Lesterio Bowie džiazo ištakų tyrinėjimus. Unikali grupės estetika liudija pagarbą bliuzui ir moderniojo džiazo palikimui, žavėjimąsi roku, fanku, etnine ir pasaulio muzika.

Neįtikėtina, kokių gaivių kūrybos impulsų gali suteikti labai senos ir paprastos idėjos!

Egzotišką šio ansamblio skambesį kuria vienas įdomiausių Niujorko džiazo scenos muzikantų – multiinstrumentininkas, kompozitorius, muzikos pedagogas, multimedijos menininkas Cooperis Moore‘as.

Jis geriausiai žinomas kaip Williamo Parkerio, Davido S. Ware‘o ir Susie Ibarra‘os pianistas, bet labiausiai intriguoja savo eksperimentais su jo paties pasidarytais iš įvairių atliekų instrumentais. Tai – styginis „diddley bow“, vienastygis bosas „twinger“, tristygė bandža, ksilofoną primenanti „ashimba“, bambuko fleita, lūpinis lankas „mouth bow“ ir kiti. Daugelis jų primena archaiškus afrikietiškus instrumentus.

Tad neatsitiktinai viena naujausių savo programų „African Soul“ trio kviečia pakeliauti po Juodąjį žemyną kartu su tenykščiu muzikos elitu.

Cooperis Moore‘as ir instrumentus gaminasi kaip pirmykštis žmogus iš to, ką suranda aplink save. „Jei man reikėtų groti, bet neturėčiau kuo, bet kur atsidūręs per kelias valandas pasidaryčiau instrumentą“, - tikino menininkas.

Cooperis Moore‘as jau daugiau kaip 30 metų yra improvizacinės muzikos pasaulio katalizatorius. Kelią į muziką jis pradėjo vaikystėje grodamas pianinu gimtosios Virdžinijos bažnyčiose. Iš pradžių jis gavo muzikos pedagogo diplomą Amerikos katalikiškame universitete, vėliau studijavo kompoziciją „Berklee College of Music“ Bostone.

Reikštis avangardinės muzikos scenoje Cooperis Moore‘as pradėjo Niujorko loftų džiazo eroje, 8-ojo dešimtmečio pradžioje, subūręs trio „Apogee“ su kaimynystėje gyvenusiu saksofonininku Davidu S.Ware‘u ir būgnininku Marcu Edwardsu. Vėliau menininkas pasinėrė į pedagoginę veiklą – mokė muzikos vaikus, įsitraukė į projektus su teatralais ir šokėjais.

Tai tęsėsi iki 10-ojo dešimtmečio pradžios - tuomet Williamas Parkeris jį pakvietė į grupę „In Order To Survive“, ir Cooperis Moore‘as vėl grįžo prie fortepijono improvizacijos.

Menininkas muzikuoja ir grupėje „Triptych Myth“ su Tomu Abbsu bei Chadu Tayloru. Jis intensyviai gastroliuoja Europoje ir JAV.

„Digital Primitives“ idėjos atkeliauja ne tik iš Cooperio Moore‘o laboratorijos – unikalus trio stilius būtų neįmanomas be Assifo Tsaharo saksofono skrydžių.

Nedaug jaunosios kartos improvizuotojų kelia Niujorke tokį džiazo žinovų susidomėjimą kaip izraelietis Assifas Tsaharas. Nedaug kas jam prilygsta originalumu ir emociniu poveikiu.

Saksofonininko ir bosinio klarneto virtuozo Assifo Tsaharo kūryba nuo 10-ojo dešimtmečio yra neatsiejama Niujorko improvizacinės muzikos scenos dalis. Jis grojo su visa plejada muzikos elitui priskiriamų improvizuotojų – Cecilo Tayloro orkestre, Butcho Morriso kolektyve „Conduction“, Williamo Parkerio „Little Huey Orchestra“, su Hamidu Drake‘u, Susie Ibarra, Rashiedu Ali, Warrenu Smithu, Wilburu Morrisu, Le Quan Ninhu, Johnu Tchikai, Fredu Andersonu, Robu Brownu, Roy Campbelu, Geraldu Cleaveriu, Agusti Fernandezu, Kenu Vandermarku, Kentu Kessleriu.

Be to, Assifas yra vienas garsiojo „Vision“ festivalio steigėjų bei įrašų kompanijos „Hopscotch Records“ siela.

„Vilnius Jazz“ scenoje nuolatinį „Digital Primitives“ būgnininką Chadą Taylorą pakeis Danijos džiazo scenos pažiba Krestenas Osgoodas.

Šis muzikantas aktyviai reiškiasi ir Niujorko scenose. Jis yra saksofonininko Dr. Lonnie Smitho grupės „Blake Tartare“ narys, įgrojo albumų su amerikiečiais Oliveriu Lake‘u, Damu Riversu, Paulu Blay.

Krestenas Osgoodas taip pat muzikavo su Dereku Bailey, Peteriu Brötzmanu, Johnu Tchicai, Henry Grimeu, Fredu Andersonu, Marshallu Allenu, Williamu Parkeriu, Timu Berne, Bradu Mehldau, Django Batesu, Joshua Redmanu ir kitais džiazo korifėjais.

Danijoje jis surengia per 300 pasirodymų per metus, organizuoja kasmetinį festivalį „Musketeer Festival” , kuriame susitinka įvairių muzikos stilių atstovai. Krestenas yra vienas nepriklausomos įrašų kompanijos ILK, populiarinančios naująjį džiazą, įkūrėjų.

Jis pats išleido daugiau kaip 30 albumų, tarp jų – aštuonis kaip projektų lyderis.

Krestenas Osgoodas pelnė Europos džiazo apdovanojimą „Django d‘Or“ , ne kartą buvo įvertintas svarbiausiais Danijos džiazo prizais.