Šie jauni paryžiečiai – bene karščiausios Prancūzijos džiazo žvaigždės, per pastaruosius kelerius metus susižėrusios svarbiausius prancūzų džiazo apdovanojimus. Abu menininkai yra Django Reinhardo prizo, kurį Prancūzijos džiazo akademija teikia Metų džiazo muzikantui, laureatai, „Victoires du Jazz“ laimėtojai. Be to, pernai duetas pelnė vokiečių „Echo Jazz“ apdovanojimą kaip geriausias užsienio ansamblis.

Muzikantai susitiko 2009-aisiais, kai mušamųjų veteranas šveicaras Danielis Humairas juos pakvietė groti savo kvartete. 2012 metais pasirodė šio ansamblio albumas “Sweet & Sour“. Po metų Emile Parisienas padėjo Vincent‘ui Peirani įgroti jo debiutinį solo albumą. O 2014-aisiais duetas išleido diską „Belle Époque“ („ACT Records“), tapusį Europos džiazo sensacija.

Du džiazo chameleonai juo nusilenkė gimtinės muzikos tradicijoms bei jas pagimdžiusiai epochai, kupinai laisvės, laimės ir nerūpestingo džiaugsmo. Pripažinti eksperimentininkai atidavė duoklę Naujojo Orleano džiazo gigantui, saksofono legendai Sidney‘ui Bechetui, 6-ajame dešimtmetyje tapusiam Prancūzijos žvaigžde, ir dar keliems klasikams, savaip prikeldami jų kūrybos dvasią, o kartu savo pačių kompozicijomis nutiesė tiltą į ateitį.

Jų vazduotė beribė, įkvėpimo šaltiniai patys įvairiausi – nuo pop- iki XX amžiaus pradžios kompozitorių palikimo, nuo džiazo iki prancūziško folkloro ir „world“.

Atrodytų, akordeonas ir soprano saksofonas yra neįprastas derinys. Tačiau šie instrumentai ideliai papildo vienas kitą. Šią sudėtį jau anksčiau populiarino prancūzų džiazo grandai – akordeonininkas Richard‘as Galliano ir saksofonininkas Michelis Portalas.

Jaunieji jų sekėjai Vincent‘as ir Emile‘is suteikė ansambliui savo spalvų. Jiems neegzistuoja nei techniniai, nei stilistiniai muzikos barjerai – jų improvizacijos liejasi neįtikėtinai laisvai, alsuodamos džiaugsmu, saviironija, humoru.

„Vilnius Jazz“ – paskutinioji dueto Baltijos turo „Belle Époque“ stotelė. Muzikantai nuo rugsėjo 29-osios surengė padieniui 14 koncertų Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje, o netrukus trauks ir į Londono džiazo festivalį. Šiuo metu jie – ant bangos.

Akordeonininkas, klarnetininkas, kompozitorius ir vokalistas Vincent‘as Peirani tituluojamas vienu didžiausių savo kartos džiazo novatorių ir talentų.

Džiazo keliu jis pasuko ne iš karto. Iš pradžių Vincent‘as studijavo Nicos konservatorijoje klasikinį klarnetą, vėliau ėmė skinti prizus klasikinio akordeono konkursuose, tarp jų – Klingentalio (Vokietija) bei Kastelfidardo (Italija), kurie laikomi svarbiausiais Europoje.

1998-aisiais menininkas nusprendė tęsti studijas Paryžiaus nacionalinės konservatorijos džiazo ir improvizacinės muzikos skyriuje, kurį baigė su pagyrimu. Dar čia studijuodamas jis atkreipė į save dėmesį, laimėjęs „Prix d‘Orchestre“ apdovanojimą tarptautiniame konkurse „Jazz de la Defense“. Tai buvo jo svaigaus kilimo pradžia. Vincent‘ą ėmė kviestis projektams džiazo korifėjai – Danielis Humairas, Denis‘as Charolles, Laurent‘as Dehors, Michelis Portalas, Louis‘as Sclavisas ir daugelis kitų, jam atsivėrė Europos festivalių scenos Bairoite, Zalcburge, Vienoje, Romoje, Stokholme, Trosingene.

Vincent‘as Peirani stulbina savo stilistiniu arsenalu. Jis gali groti viską – nuo prancūziškų šansonų iki sunkiojo metalo ir indų muzikos, bendradarbiavo net su prancūzų operos tenoru Roberto Alagna.

2013 metais Prancūzijos džiazo žurnalas menininko lankstumą ir išradingumą įvertino Metų muzikanto titulu. Tais pačiais metais akordeonininką geriausiu šalyje pripažino Prancūzijos džiazo akademija, įteikusi Django Reinhardto prizą. Po metų jam atiteko ir „Victoires du Jazz“ apdovanojimas Metų atradimo kategorijoje bei vokiečių „Echo Jazz“ geriausiam užsienio menininkui.

Šiemet Montrė džiazo festivalis Šveicarijoje pristatė Vincent‘ą Peirani iškiliausiems naujosios kartos džiazo kūrėjams skirtame projekte.

Saksofonininkas Emile‘is Parisienas vadinamas džiazo unikumu. Tobulai valdantis instrumentą, trykštantis sąmoju muzikas jau gimdamas paveldėjo visų didžiųjų savo pirmtakų bagažą.

Dar būdamas Markiako koledžo mokinukas Emile‘is muzikavo su patyrusiais džiazo meistrais, o baigęs Tulūzos konservatoriją ir persikėlęs į Paryžių, ėmė bendradabiauti su Danieliu Humairu, Micheliu Portalu, Jacky‘u Terrassonu, Yaronu Hermanu, Manu Codjia ir kitais džiazo korifėjais.

2004-aisiais atlikėjas subūrė kvartetą, tapusį tikra džiaso festivalių ir klubų sensacija. Johnas Coltrane‘as, Wayne‘as Shorteris, Steve‘as Lacy, Ornette Colemanas, Cecilas Tayloras, Europos klasikinės muzikos ikonos Hectoras Berliozas, Igoris Stravinsky, Arnoldas Schönbergas, šiuolaikinis pankas ir hiphopas – tokie įvairūs klodai maitina pašėlusias šių virtuozų improvizacijas, prikaustančias dėmesį nuo pirmo iki paskutinio takto.

2007 metais Emile’is tapo “Fond d’action Sacem” globotiniu ir išleido šio fondo dėka du kvarteto albumus. Šiandien saksofonininko diskografijoje – jau dešimt diskų, tarp jų – keturi jo kvarteto, vienas dueto ir kvinteto su Vincent‘u Peirani. Emile‘o kvartetas maišo visą Europą.

34 metų saksofono pažiba spėjo susirinkti įspūdingą džiazo trofėjų kolekciją. 2009-aisiais jis pelnė net tris - “Prix Frank Tenot“, Prancūzijos kultūros ir užsienio reikalų ministerijos „Jazz Primeur“ ir festivalių organizacijos AFIJMA prizus. 2012 metais jam atiteko Prancūzijos džiazo akademijos Django Reinhardto prizas, skiriamas Metų džiazo muzikantui. Virtuozo tarptautinė karjera žydi.