Šio trio muzika supurto kaip žemės drebėjimas. Jos sprogstama energija stulbina, nardina į transą. Stebint kaip trijulė taškosi prakaitu, kokius apokaliptinius garsus išgauna savo instrumentais norisi staugti kartu su jais.

Nenuostabu: „The Thing“ semiasi įkvėpimo iš tokių „free“ džiazo pamišėlių kaip Albertas Ayleris, Don Cherry, Peteris Brötzmanas ir jiems prilygstančių avangardo gigantų. Tačiau improvizuodami muzikantai kartais įskrieja ir į Duke Ellingtono, Johno Coltrane‘o, kitų ramesnių klasikų orbitas, ir netgi anapus džiazo – į „The White Stripes“, „Yeah Yeah Yeahs“, „Lightning Bolt“ rokerių, panko grupių platumas plakdami aitrų avangardinio roko, noizo, panko ir „free“ džiazo kokteilį.

„The Thing“ muzika pulsuoja džiazo laisve ir kontroliuojama roko jėga: tai, kas atpažįstama, ištirpsta gaivališkoje, tamsioje improvizacijų magmoje. Tai aitrus, baugokas džiazas.

Skandinavijos improvizacinės muzikos pažibas subūrė trimitininko Don Cherry kūrybai skirto albumo įrašai 1999-aisiais. Nuo tada „The Thing“ įsitvirtino nepriklausomos muzikos scenoje kaip viena ryškiausių, daugiausiai dirbančių ir gastroliuojančių „free“ džiazo grupių.

Trijulė bendradarbiauja su JAV eksperimentininkais Joe McPhee, Kenu Vandermarku, Thurstonu Moore‘u, Peteriu Evansu, Jimu O‘Rourke, japonų multiinstrumentininku Otomo Yoshihide, švedų vokaliste Neneh Cherry ir kitomis muzikos garsenybėmis.

2013-aisiais „The Thing“ įsteigė savo įrašų kompaniją „The Thing Records“, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Austrijos „Trost Records“. Trio yra išleidęs keliolika albumų. 2011 metais jis koncertavo Lietuvoje.

Saksofonininkas ir kompozitorius Matsas Gustafssonas – vienas iškiliausių Europos šiuolaikinės muzikos scenos vardų. Per daugiau kaip tris dešitmečius trunkančią karjerą menininkas įsiamžino šimtuose albumų su dešimtimis skirtingų grupių, sukūrė savitą grojimo saksofonu manierą, pagarsėjo plačiais kūrybiniais interesais.

Iprovizuotojas kuria muziką saksofonui solo, gyvajai elektronikai, ansambliams ir orkestrams, garso instaliacijoms, bendradarbiauja su šiuolaikinio šokio ir vaizduojamojo meno kūrėjais, teatro trupėmis ir literatais, kuruoja Švedijos koncertų instituto projektus ir konsultuoja festivalius, prisidėjo prie Švedijos improvizacinės muzikos asociacijos atkūrimo.

Projektus šiam menininkui užsako Švedijos koncertų institutas ir nacionalinis radijas, Umeo miesto operos kompanijos „Norrlands Operans“ simfoninis orkestras, Vienos „Klangforum“ ir kiti festivaliai bei institucijos. Jo kūrinius atlieka „Copenhagen Art Ensemble“, „Trondheim Improvisers Ensemble“ ir „Trondheim Voices“, Peterio Brötzmanno tentetas, Thurstono Moore‘o „Sonic Youth“ ir daugybė kitų grupių.

Muziko vardas neatsiejamas nuo daugiau kaip 20 kolektyvų istorijos. Su įvairiais bendražygiais jis išmaišė visus žemynus.

Matsas Gustafssonas gimė Umeo mieste Švedijoje. Pirmasis jo instrumentas buvo fleita, bet jau nuo paauglystės jis grojo ir saksofonu bei savo paties sukonstruotu fleitofonu – savotišku fleitos ir saksofono hibridu. Iš pradžių Matsas muzikavo panko ir džiazroko grupėse. Improvizacine muzika jis susidomėjo 1982-aisiais, pradėjęs groti su būgnininku Kjellu Nordesonu – drauge jie įkūrė „AALY“ trio.

9-ojo dešimtmečio viduryje M.Gustafssonas persikėlė į Stokholmą ir ten įkūrė trio „Gush“ su Stenu Sandellu bei Raymondu Stridu, vėliau pradėjo bendradarbiauti su vokiečių būgnininku Paulu Lovensu, kuris tapo jo partneriu įvairios sudėties „NU“ ansambliuose.

Tarptautinei saksofonininko karjerai padėjo įsibėgėti Berlyne gyvenęs Svenas Åke Johanssonas, pasirodymai Dereko Bailey‘o projektuose Londone. Tuo metu jis tapo ir Peterio Brötzmanno tenteto nariu, įsitraukė į Čikagos improvizuotojų bendruomenę projektais su Hamidu Drake‘u, Kenu Vandermarku ir kitais eksperimentininkais.

2000-aisiais su Thurstonu Moore’u ir Jimu O’Rourke Matsas įkūrė “Diskaholics Anonymous Trio“, pradėjo bendradarbiauti su roko grupe „Sonic Youth“, tapo Barry Guy „New Orchestra“ nariu.

Šio amžiaus dešimtmečiai muzikui tapo ypač vaisingais. Jo diskografiją papildė aibė albumų ir naujų projektų, tarp jų – 2011 metais įkurto “FIRE!“ orkestro. Pernai Matsas Gustafssonas trankiai atšventė 50-metį: Vienos džiazo klube „Porgy & Bess“ tris vakarus sukaktuvininkas grojo solo, duetuose, trio, kvartetuose ir su orkestru. Geriausi šių koncertų epizodai jau išleisti („Trost Records“) keturių kompaktinių diskų rinkiniu.

Matso Gustafssono kūryba yra įvertinta Švedijos karališkosios akademijos Didžiuoju džiazo muzikos prizu (2004), „Expressen’s Spelmannen” prizu (2004), prestižiniu Šiaurės tarybos muzikos prizu (2011). Du kartus (2000 ir 2008) jis buvo išrinktas Švedijos metų džiazo muzikantu.

Kontrabosininkas ir kompozitorius Ingebrigtas Håkeris Flatenas studijavo džiazą Trondheimo konservatorijoje, vėliau savo braižą formavo grodamas su įvairomis Skandinavijos ir užjūrio grupėmis. Prieš keliolika metų muzikas persikėlė į JAV ir ten ėmė burti savo kolektyvus.

Ingebrigtas Flatenas savo mokytojais vadina Dereką Bailey, George‘ą Russellą, Chrisą McGregorą, kino režisierių Ingmarą Bergmaną, o įkvėpimo šaltiniais – pank muziką ir šiuolaikinį popsą, kasdienybės vaizdus ir garsus. Kritikai lygina kontrabosininką su tokiomis garsenybėmis kaip Paulas Chambersas, Wilburas Ware‘as, Charlie Hadenas, Malachi Favorsas.

Be Ingebrigto žingeidumo ir lankstumo būtų sunku įsivaizduoti „The Thing“, „Free Fall“, „Atomic“, „Scorch Trio“ projektus. 2004-aisiais improvizuotojas debiutavo ir kaip lyderis su savo suburtu „Chicago Sextet“, o nuo 2011-ųjų jo estetikos ir filosofijos reiškėja tapo ir Ostine (Teksasas, JAV) įkurta grupė „The Young Mothers“.

„Savi kolektyvai įkvepia kūrybai, bet man labai svarbu, kad partneriai jaustų muzikavimo laisvę, nesuvaržyti jų polėkio“, - taip savo meno principus apibrėžė eksperimentus mėgstantis atlikėjas.

Ingebrigtas Flatenas koncertavo ir įrašinėjo muziką su Frode Gjerstadu, Dave‘u Rempisu, Bobby Bradfordu, the „AALY Trio“, Kenu Vandermarku, Stephenu Gauci, Tony Malaby, Danielu Levinu, Dennisu Gonzalezu and daugybe kitų džiazo meistrų.

Įtakingo džiazo žurnalo „Downbeat“ kritikų apklausose jis tris kartus buvo pripažintas kylančia akustinio boso žvaigžde ir kartą – elektrinio boso talentu.

Būgnininkas, kompozitorius, prodiuseris Paalas Nilssenas-Love džiazuoja nuo paauglystės, nes užaugo džiazo klube, kuriam Stavangeryje vadovavo jo tėvai. Tai nulėmė jaunuolio karjerą. Jau studijuodamas džiazą Trondheimo universitete jis būrė grupes ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Devyniolikmetis Paalas įkūrė kvartetą „Element“, kuris vėliau tapo kitų jo projektų pagrindu, nutiesė būgnininkui kelią bendradarbiauti su Iainu Ballamy and Chrisu Potteriu.

1996-aisiais muzikantas persikėlė į Oslą, kur tapo grupių „Vindaloo“, „SAN“ , Håkono Kornstado trio ir kvinteto, Frode‘s Gjerstado trio nariu, o vėliau susitelkė į savo paties projektus ir bendradarbiavmą su švedų improvizuotojais Stenu Sandellu ir Matsu Gustafssonu.

1999-aisiais Paalas Nilssenas pagrojo savo pirmąjį solinį rečitalį ir nuo tada liko ištikimas šiam amplua, nes solo muzikavimas, jo įsitikinimu, „leidžia suprasti, kas iš tikrųjų esi“.

Vienu metu reikštis įvairiose grupėse tapo būgnininko darbo metodu. Anot jo, visi muzikanto kultivuojami stiliai ir amplua – tai vienos visumos detalės, o grojimas – procesas, kurio kiekvienas naujas kūrinys yra ankstesniojo tąsa.

Nesulaukęs nė 30-ties, Paalas Nilssenas įsitvirtino džiazo pasaulyje kaip vienas ryškiausių Europos būgnininkų. Be trio „The Thing“, jis groja grupėse „Atomic“, „School Days“, „Territory Band“, „FME“, Frode‘s Gjerstado, Steno Sandello bei „Scorch“ trio, duetuose su Kenu Vandermarku, Johnu Butcheriu, Matsu Gustafssonu, vargonininku Nilsu Henriku Asheimu ir garso menininku Lasse Marhaugu. Jis taip pat yra Peterio Brötzmanno tenteto narys.

Būgnininkas nuolat koncertuoja Europos ir JAV festivaliuose bei klubuose, įsiamžino daugiau kaip 50-yje kompaktinių diskų. Paalas rengia Osle savo improvizacinės muzikos festivalį „All Ears“, ketina steigti vinilo plokštelių įrašų kompaniją.