36th Vilnius Jazz Festival. 12-16 October, 2022

The Art Ensemble of Chicago - 50th Anniversary

JAV

Roscoe Mitchell – saxes, fl
Don Moye – dr, congas, perc
Hugh Ragin – tps, flgh
Tomeka Reid – cello
Brett Carson – p
Silvia Bolognesi – db
Junius Paul – db, objects
Dudu Kouaté – african perc

Vargu ar galėjome įsivaizduoti, kad ateis diena, kai „Vilnius Jazz“ scenoje išvysime šiuos avangardinio džiazo ambasadorius, pakeitusius moderniosios muzikos garsovaizdį, įtakojusius ne vieną muzikantų kartą visame pasaulyje.

The Art Ensemble of Chicago“ (AEC) vadinamas įtakingiausia 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių avangardinio džiazo grupe. Daug kam ji anuomet buvo geriausia džiazo grupė pasaulyje. Jos didybė glūdėjo pirmtakų penketo – Roscoe Mitchello, Lesterio Bowie, Josepho Jarmano, Malachi Favorso ir Famoudou Don Moye – ištikimybėje Juodojo žemyno muzikos paveldui. Tai suformavo savotišką grupė moto: „Didi juodoji muzika – senovė ateičiai“ (angl. „Great Black Music – Ancient to the Future“).

Įvairiausios afrikietiškos įtakos jų kūryboje pinasi su visais – nuo pačių ankstyvųjų – džiazo stiliais bei Europos muzikos tradicijomis. Jie visada azartiškai trynė ribas tarp komponavimo ir improvizacijos, tyrinėjo garsą, pasitelkę šimtus instrumentų – be pagrindinių pučiamųjų, klavišinių, mušamųjų, visokiauius švilpukus, varpelius, gongus, kriaukles, ožragius, skambančius žaisliukus, savadarbius instrumentus ir garso objektus. Jų muzikoje šėlsta vabzdžių orkestrai ir dunda Afrikos šokių ritmai, audringus solo keičia paprastos temelės.

Kaip yra sakęs Jarmanas, AEC neapsiribojo nei vakarietiškais, nei Afrikos, Azijos ar Pietų Amerikos instrumentais ir apskritai jokiais instrumentais, – jis atstovavo laikui nepavaldžiai garsų visatai, sugėrusiai bažnytinių apeigų ir menestrelių šou dvasią, poeziją ir teatrą su egzotiškais kostiumai bei ištapytais muzikantų veidais.

Visi AEC nariai, sumanūs kompozitoriai, improvizuotojai, multiinstrumentininkai, pelnė žvaigždžių aureolę, tačiau savo šlove neužgožė grupės švytėjimo. Palikęs daug erdvės kiekvieno muzikanto saviraiškai ansamblis išsaugojo unikalų, iškart atpažįstamą skambesį.

Trys jo nariai jau baigė žemiškąją kelionę, bet likę – Mitchellas ir Moye – nenurimsta: subūrę keliolikos talentų grupę, jie toliau puoselėja „The Art Ensemble of Chicago“ estetiką ir Lesterio Bowie, Malachi Favorso, Josepho Jarmano palikimą.

Šiais metais veteranų duetas su naujaisiais partneriais išleido dvigubą albumą „We Are On The Edge“, kurio kompozicijos ir sudaro pastarųjų grupės gastrolių Europoje ir JAV pagrindą. Šiuos pasirodymus AEC skiria savo 50-mečiui ir mirusių bendražygių šviesiam atminimui.

„The Art Ensemble of Chicago“ išaugo iš Roscoe Mitchello muzikinės vizijos, eksperimentų ir nuotykingų 7-ojo dešimtmetmečio partnerysčių.

Trimitininkas Lesteris Bowie ir bosininkas Malachi Favorsas dar prieš susikuriant legendiniam ansambliui grojo Roscoe Mitchello sekstete. Ši trijulė su saksofonininku Josephu Jarmanu sudarė Roscoe Mitchello „Art Ensemble“, o visi jo nariai kūrybos kelią pradėjo pianisto Muhalo Richardo Abramso eksperimentinėje grupėje, deja, nepalikusioje įrašų. Šios grupė misija buvo atlikti pažangių Čikagos jaunųjų džiazo kūrėjų muziką.

Mitchellas, Jarmanas ir Favorsas buvo ir tarp pirmųjų Abramso su bendraminčiais 1965-aisiais įkurtos Kūrybingų muzikantų tobulėjimo asociacijos (Association for the Advancement of Creative Musicians – AACM), svarbaus Čikagos eksperimentinės scenos variklio, narių. Ši Čikagoje veikusi organizacija prisidėjo prie daugelio džiazo novatorių, tarp jų – Anthony Braxtono, Henry Threadgillo, Wadada Leo Smitho, karjeros.

Favorsas jau nuo 6-ojo dešimtmečio vidurio grojo vietos džiazo scenose, o Jarmanas ir Mitchellas susipažino „Wilson Junior College“ Čikagoje, drauge pradėjo ieškoti savo kelio muzikoje. 1966-aisiais prie AACM prisijungė Lesteris Bowie, atvykęs į Čikagą iš Sent Luiso ir iškart surado bendrą kalbą su Mitchelu, ėmė kartu tirti naujosios muzikos horizontus.

Pirmąjį AACM albumą „Sound“ įrašė būtent Roscoe Mitchello sekstetas 1966-aisiais, o po metų pirmą kartą drauge įsiamžino visa „Art Ensemble“ ketveriukė – vadovaujama Bowie, ji įrašė „Delmark“ kompanijai sesiją „Numbers 1&2“. Dažnas kvarteto partneris tuo metu būdavo būgnininkas Philipas Wilsonas, bet jis niekada formaliai nepriklausė ansambliui.

Po dvejų kartu praleistų metų Roscoe Mitchello „Art Ensemble“ kompanija nutarė keliauti į Paryžių, tikėdamasi ten sulaukti daugiau palankumo savo eksperimentams. Ir neapsiriko – grupė iš karto gavo mėnesio kontraktą koncertams legendiniame Monparnaso „Theatre Lucernaire“, surengė daugybę pasirodymų visoje Prancūzijoje, ėmėsi įrašinėti kolektyvinius ir individualius projektus su iškiliais Amerikos improvizuotojais.

Paryžiuje muzikantai sutiko giminingą sielą perkusininką Don Moye, atvykusį iš Detroito su Charleso Moore’o grupe. Jis tapo nuolatiniu ansamblio nariu. 1970-aisiais „Art Ensemble“ su vokaliste Fontella Bass (Bowie žmona) įrašytas garso takelis kultiniam prancūzų filmui „ Les Stances à Sophie“ buvo pirmasis jo įrašas su grupe.

Paryžiuje persivadinęs „The Art Ensemble of Chicago“, kolektyvas sulaukė didžiulės sėkmės Europoje. Pavadinimą pakeisti jam pasiūlė prancūzų agentas, o muzikantams ši idėja patiko, nes taip buvo įprasmintas Čikagos muzikos scenos savitumas ir čikagiečių atvirumas įvairiausioms tarpusavio partnerystėms.

Tarp 1969 ir 1971 metų AEC išleido keliolika albumų Europos ir Amerikos kompanijose, tapo festivalių favorite ir Europos improvizuotojų bei išeivių iš Amerikos ir Afrikos įkvėpėjais.

1971-aisiais ansamblis nutarė grįžti į Čikagą ir įsitvirtinti suklestėjusioje Amerikos „free“ džiazo scenoje. Tuo metu grupės šlovė dar labiau išaugo. „Atlantic Records“ išleisti jos albumai „Bap-Tizum“ ir „Fanfare for the Warriors“ pavertė AEC tikra įžymybe. 1975-aisiais ansamblis įkūrė ir savo leidybos kompaniją AECO, kuri leido ir grupės narių solinius įrašus.

Tačiau didžiausios komercinės sėkmės AEC sulaukė, tapęs įtakingos vokiečių kompanijos ECM globotiniu. ECM dar labiau praplėtė grupės auditoriją organizuodama pasaulinius jos turus ir dideliais tiražais parduodama įrašus.

Deja, 10-ajame dešimtmetyje, pasikeitus muzikos vėjams, ansamblis tapo nebe toks matomas. Prie to prisidėjo ir užgriuvusios bėdos. 1993-aisiais iš grupės pasitraukė Jarmanas, nutaręs pasišvęsti dvasinėms praktikoms. „The Art Ensemble of Chicago“ tęsė veiklą kaip kvartetas. 1999 metais nuo kepenų vėžio mirus Lesteriui Bowie, grupė gyvavo kaip trio iki Jarmano sugrįžimo 2003-aisiais. Tačiau netrukus mirė Favorsas, ir ansamblį gelbėjo trimitininkas Corey Wilkesas su bosininku Jaribu Shahidu.

Nuo tada „The Art Ensemble of Chicago“ ėmė rečiau koncertuoti, leido tik archyvinius įrašus. AEC 50-mečio proga pernai ECM išleido 21 disko rinkinį su visais šiai kompanijai darytais ansamblio bei kitų AACM muzikantų įgrojimais.

„The Art Ensemble of Chicago“ iš viso yra išleidęs daugiau kaip 70 gyvų pasirodymų įrašų, taip pat studijinių albumų, video ir DVD įvairiose kompanijose, tarp jų – „Atlantic Records“, ECM, „Disk Union“, „Nessa Records“, „Delmark“, „Pi Recordings“ bei savojoje AECO.

Roscoe Mitchellas 1993-aisiais jau viešėjo „Vilnius Jazz“ festivalyje su savo kvartetu – Jaribu Shahidu, Tani Tabbalu ir Vincentu Davisu.

Kritikai jį vadina vienu retų džiazo talentų, kurie puikiai jaučiasi ir šiuolaikinės akademinės muzikos pasaulyje, o kartais net labiau įtikina paklusdamas europietiškoms įtakoms. Tačiau būdamas nepaprastai disciplinuotas ir intelektualus, jis visada žavi muzikavimo aistra, ar grotų švelniai, ar garsiai, lėtai ar greitai.

Mitchellas paauglystėje pradėjo groti saksofonu ir klarnetu. Atlikdamas karo tarnybą Vokietijoje, jis grojo kariuomenės kolektyve kartu su saksofono novatoriumi Albertu Ayleriu, o vėliau „Wilson Junior College“ muzikavo su studentų kolektyvu, kuriame buvo Favorsas, Jarmanas, Threadgillas, Braxtonas.

Tolesnė saksofonininko veikla anaiptol neapsiribojo AEC projektais. Grįžęs su ansambliu iš Europos, jis įsteigė „Creative Arts Collective“, savo tikslais panašų į AACM, tačiau dirbo ir su pastarojo bendražygiais.

9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiais Mitchellas taip pat vadovavo „Sound Ensemble“, sudarytam iš „Creative Arts Collective“ narių, ėmė dažniau bendradarbiauti su akademinės muzikos kūrėjais Pauline Oliveros ir Thomasu Buckneriu, grojo trio su Buckneriu ir virtuozišku pianistu Borah Bergmanu.

Nuo 10-ojo dešimtmečio Mitchellas vadovauja ir mobilios sudėties ansambliui „Note Factory“, įrašė su juo daug albumų įvairioms leidybos kompanijoms.

Grojęs su daugybe džiazo korifėjų Don Moye yra geriausiai žinomas kaip „The Art Ensemble of Chicago“ būgnininkas, suteikęs šiai legendinei grupei trūkstamą ritminį polėkį (pirmuosius dvejus gyvavimo metus AEC vertėsi be būgnininko). Iš kitų savo kartos džiazo būgnininkų Moye išsiskiria daugybės Afrikos ir Karibų perkusinių instrumentų bei ritminių technikų įvaldymu.

Perkusiją jis studijavo Detroito valstybiniame universitete, grojo trimitininko Charles’io Moore’o „free“ džiazo grupėje, su kuria gastroliavo Europoje. Čia bei Šiaurės Afrikoje jam taip pat teko groti su Steve’u Lacy, Sonny Sharrocku, Pharoah Sandersu.

8-ajame dešimtmetyje, be „The Art Ensemble of Chicago“, Moye grojo su Sent Luiso „Black Artists Group“ muzikantais, pianistu Randy Westonu, dviese su AACM nariu Steve’u McCallu.

1984-aisiais jis prisijungė prie avangardo žvaigždžių Lesterio Bowie, Chico Freemano, Arthuro Blythe’o, Don Cherry, Kirk Lightsey, tapdamas „The Leaders“ nariu.

Jis pats taip pat buvo įvairių projektų lyderis – įrašė „The Art Ensemble of Chicago“ kompanijai AECO solo kompozicijų, taip pat albumus su Enochu Williamsonu ir„Magic Triangle Band“, kurį įkūrė su Jarmanu.

Trimitininkas Hughas Raginas yra labiausiai žinomas kaip saksofonininko Davido Murray’aus didelių ansamblių narys.

Jo kūrybos kelias kurį laiką vingiavo tarp klasikinės muzikos ir džiazo. Baigęs klasikinį trimitą Kolorado valstybiniame universitete, jis mokėsi kompozicijos pas Mitchellą „Kūrybinės muzikos studijoje“ Vudstoke ir netrukus jau gastroliavo su Mitchello ir Leo Smitho „Creative Orchestra“, su Anthony Braxtonu, Maynardu Fergusonu.

1980 metais susipažinęs su Murray’um, trimitininkas tapo nuolatiniu jo scenos partneriu. Šalia intensyvaus muzikavimo Raginas daug laiko skiria pedagoginei veiklai.

Violončelininkė ir kompozitorė Tomeka Reid yra viena originaliausių ir lanksčiausių Čikagos džiazo ir improvizacinės muzikos bendruomenės narių. Jos muzikinė karjera įsibėgėjo studijuojant DePaulo universitete Čikagoje.

Reid priklausė legendinio saksofonininko Anthony Braxtono ansamblių branduoliui, o dabar muzikuoja su Mitchellu bei jaunesnės kartos vizionieriais – fleitininke Nicole Mitchell, dainininke Dee Alexander, būgnininku Mike’u Reedu.

Ji taip pat yra styginių trio „Hear In Now“ (kitos narės – smuikininkė Mazz Swift ir kontrabosininke Silvia Bolognesi) viena lyderių bei kvarteto, kuriame groja su Jasonu Roebke, Tomasu Fujiwara ir Mary Halvorson, lyderė.

Violončelininkė yra pelniusi muzikos prizų, prieš porą metų apsigynė disertaciją Ilinojaus universitete.

Pianistas, kompozitorius, teatralas Brettas Carsonas reiškiasi ne tik improvizacinės kūrybos ir džiazo, bet taip pat naujosios muzikos, roko kontekstuose. Jis koncertavo ir įrašinėjo muziką su daugeliu scenos įžymybių, tarp jų – Billu Bairdu, Brianu Baumbuschu, Nicolasu Collinsu, George’u Lewisu, Roscoe Mitchellu, Rentu Romusu, Williamu Winantu.

Pernai menininkas pristatė savo kamerinės operos „Just Visiting (X-Ray Vision)“ premjerą, o šiuo metu rengia teatro scenai apokaliptinį kūrinį apie senovės civilizacijos žūtį.

Kontrabosininkė, kompozitorė ir aranžuotoja Silvia Bolognesi studijavo savo instrumentą Sienos institute Italijoje, o dabar dėsto kontrabosą ir ansamblį Sienos džiazo akademijoje, rengia meistriškumo kursus. Ji pati yra pelniusi ne vieną prizą kaip kontraboso talentas, vadovauja savo įrašų kompanijai „Fonterossa Records“.

Atlikėja yra daugybės ansamblių lyderė. Į AEC 50-mečio projektus ji įsiliejo 2017-aisiais su trio „Hear In Now“.

Bosininkas, kompozitorius, grupių lyderis Junius Paulas gimė ir užaugo Čikagoje, ten baigė universitetą, tad yra augte suaugęs su Čikagos muzikos scena. Jis reiškiasi daugybėje Mitchello ir Moye projektų, AACM grupėse ir su bendražygiais Kahilu El’Zabaru, Makaya McCraven, „The Fred Anderson Trio“, Georgia Anne Muldrow, Vincentu Davisu ir „Percussion Plus“, Dee Alexander, „The Curtis Fuller Quintet“, Willie Pickensu, Dee Dee Bridgewater, Marquisu Hillu, Donaldu Byrdu bei kitais.

Šiuo metu jis baigia rengti savo kvarteto debiutinį albumą.

Perkusininkas Dudu Kouate gimė Senegale, o šiuo metu gyvena Bergame, Italijoje, kur daug metų dėsto afrikietišką perkusiją bei tradicinių Afrikos instrumentų istoriją. Jis groja įvairiose grupėse, dalyvauja teatro projektuose.

Su grupe „Odwalla“ atlikėjas įrašė kompaktinių diskų ir DVD, taip pat bendradarbiavo su italų saksofonininkais Guido Bombardieri ir Pietro Tonolo, neseniai subūrė savo trio su saksofonininku ir Izraelio vokaliste. 

Vilnius Jazz'2019

Sofia Rei & JC Maillard

Argentina-JAV

Tommy Got Waxed

Nyderlandai-Lietuva

Hermia-Ceccaldi-Darrifourcq

Belgija-Prancūzija

The Art Ensemble of Chicago - 50th Anniversary

JAV

Ganelin-Vyšniauskas-Pashkevich-Gotesman

Izraelis-Latvija-Lietuva

Rodrigo Amado Motion Trio feat. Alexander von Schlippenbach

Portugalija-Vokietija

Ian Patterson: "Great Black Music: From Africa to Saturn and Beyond"

Airija

Milasius Power Band

Lietuva

Sun Ra Arkestra

JAV

Mockūnas-Mikalkėnas-Berre

Lietuva-Norvegija

Murray – Håker Flaten – Nilssen-Love

JAV-Norvegija

 
Vilnius Jazz Young Power 2019

VR Quartet

Lietuva

I’m Out

Lietuva

MartisMatisLukisVainius

Lietuva

Kanalizacija

Lietuva

 
Vilnius Jazz Young Power 2019 Guests

Castor Stetson

Lietuva