Lietuvių publikai tai dar nežinoma daug sykių drauge grojusių Lietuvoje Jonathono Haffnerio ir Daliaus Naujokaičio-Naujo grupė.

Neišskiriamasis tandemas ją subūrė 2019 metais pasirodymui „Bar Lunatico“ Niujorke, pasiūlęs prisijungti dviem tarptautinio kalibro avangardo figūroms.

Muzikantų teigimu, šis kvartetas visą laiką yra kismo procese. „Suo Suo“ atlieka originalias visų grupės narių kompozicijas.

Gitaristė, vokalistė ir kompozitorė Ava Mendoza net penkis kartus (2015, 2017, 2018, 2019 ir 2020 m.) buvo nominuota džiazo žurnalo „DownBeat“ kritikų apklausose kaip „kylanti gitaros žvaigždė“.

Šiai pripažintai avangardininkei paklūsta įvairiausi muzikos žanrai, jos scenos partnerių galerija labai spalvinga: Nelsas Cline’as, Nickas Zinneris, Jonas Irabagonas, Williamas Hookeris, Williamas Parkeris, Fredas Frithas, Jamaaladeen Tacuma, Moppa Elliottas, Malcolmas Mooney, Marcas Ribotas, Mette Rasmussenas, Chrisas Corsano, Nate’as Wooley, Dave’as Tayloras, „Rova Saxophone Quartet“, „The Violent Femmes“ ir daugelis kitų.

Menininkė iš pradžių studijavo klasikinę gitarą Interlocheno menų akademijoje ir kartu improvizavo, grojo roko ir panko grupėse. Vėliau ji gavo tarpdisciplininių menų diplomą Millso koledže Ouklande, kur gitaros paslapčių sėmėsi iš Fredo Fritho. Baigusi studijas, mergina plačiai reiškėsi Ouklande su įvairios sudėties ansambliais ir solo, subūrė savo avantroko grupę „Unnatural Ways“, su kuria išleido tris albumus.

2013-aisiais persikėlusi iš Ouklando į Niujorką, Ava įsiliejo į Johno Zorno ir jo „The Stone“ klubo aplinką, buvo reziduojanti klubo artistė, grojo J.Zorno muziką. Jo įrašų kompanija „Tzadik“ išleido A.Mendozos trio su bosininku Timu Dahlu ir būgnininku Samu Ospovatu kompaktinių diskų. Tas gitaristės kūrybos etapas įamžintas ir įrašuose su Seru Richardu Bishopu, Maxime’u Petit, Willu Guthrie, Williamo Hookerio trio, Jono Irabagono ir Moppa Elliotto grupėmis bei kitais žinomais improvizuotojais.

Menininkei buvo suteiktos įvairių JAV, Australijos, Nyderlandų, Serbijos institucijų stipendijos ir skirti užsakymai projektams, tarp jų – kino filmų gyviems garso takeliams sukurti. Ava Mendoza rengia JAV ir Kanadoje meistriškumo kursus ir kūrybines dirbtuves, skaito paskaitas ne tik apie gitarą ir komponavimą, avangardinį džiazą, bet ir apie skaitmeninį meną.

Su įvairiais partneriais ir projektais gitaristė išmaišė visą Europą, grojo prestižinėse koncertų ir teatrų salėse bei klubuose.

Saksofonininkas Jonathonas Haffneris nuolat bendradarbiauja su Daliumi Naujokaičiu-Naujo. Jis, kaip ir Dalius, buvo neseniai mus palikusio pasaulinio garso lietuvių menininko, poeto, kuratoriaus, JAV avangardinio kino krištatėvio Jono Meko (1922-2019) bendražygis, tad ne kartą dalyvavo jo atminimui skirtuose renginiuose Lietuvoje. Pernai muzikantas prisijungė prie grupės „Užupis“, kuri virtualiai prisistatė „Vilnius Jazz“ publikai.

J.Haffneris užaugo Kalifornijoje, ten pradėjo studijuoti muziką, vadovaujamas šviesaus atminimo saksofonininko Philo Sobelo. Persikėlęs į Niujorką, Jonathonas įkūrė su ilgamečiu bičiuliu Kenny Wollesenu grupę „Himalayas“ ir netrukus pradėjo groti Ilhano Irsahino ir Butcho Morriso „Nublu Orchestra“.

Atlikėjas grojo ir įrašinėjo muziką su daugybe žinomų improvizuotojų, tarp jų – Butchu Morrisu, Billu Frisellu, Jasonu Moranu, Uri Caine’u, Jimu Blacku, Eddie Hendersonu, Chrisu Potteriu, Brianu Blade’u, Grahamu Haynesu, Elliottu Sharpu, Cindi Lauper, Jesse Harris, Rickie Lee Jonesu, „Brazilian Girls“, „Medeski, Martin and Wood“, „Sex Mob“.

Davido Binney prodiusuotą saksofonininko albumą „Life on Wednesday“ įrašė Craigas Tabornas, Wayne’as Krantzas, Eivindas Opsvikas, Jochenas Rueckertas ir Kenny Wollesenas. Su šiuo sekstetu jis pasirodė „North Sea Jazz Festival“ Roterdame.

Naujausias Jonathono albumas pasirodė šiemet, jį įgroti padėjo Maxas Jaffe, Jonathanas Goldbergeris ir Dave’as Harringtonas.
Pastaruoju metu J.Haffneris muzikuoja Wadada Leo Smitho „Great Lakes Quartet“ su būgnininku Jacku Dejohnette ir bosininku Jonu Lindbergu.

Gitaristas, bosininkas, kompozitorius ir pedagogas Simonas Jermynas, prieš kelerius metus atvykęs į Niujorką iš Airijos, spėjo čia pagroti visur ir su visais. Pasak kritikų, platūs airio interesai ir dosni natūra atsispindi ir jo muzikoje.

S.Jermynas groja daugybėje ansamblių, tarp jų – Jimo Blacko „Smash and Grab“, trio su Allisonu Milleriu and Jerome’u Sabbaghu, „Howard Peach“ su Landeriu Gyslelincku ir Chrisu Speedu, „Wood River“, Marco Hannafordo trio, Taip pat yra grupės „Trot A Mouse“ su Tomu Rainey, Ingrid Laubrock ir Matu Maneri lyderis, groja solo.

Jis bendradarbiavo ir su Johnu Zornu, Geraldu Cleaveriu, Anna Webber, Tomu Rainey, Chrisu Lightcapu, Ingrid Laubrock, Tony Malaby, Benu Goldbergu, Jeffu Davisu, Allison Miller, Nate’u Woodu, Simonu Nabatovu, Satoshi Takeishi, Benu Monderiu, Jacobu Sacksu, Brigganu Kraussu, Tommy Crane’u, Kirku Knuffke, „The Mivos Quartet“, „Empyrean Atlas“, „Glass Ghost“ ir daugeliu kitų žinomų improvizuotojų.

Simonas nuolat pasirodo JAV ir Europos festivaliuose bei muzikos klubuose. Olsterio universitete Šiaurės Airijoje menininkas įgijo daktaro laipsnį ir plačiai važinėja po pasaulį taip pat kaip meistriškumo kursų ir kūrybinių dirbtuvių rengėjas.

Avangardinės muzikos bei laisvojo džiazo būgnininkas Dalius Naujokaitis-Naujo jau ketvirtį amžiaus gyvena už Atlanto, bet nuolat parvyksta muzikuoti į Lietuvą. Čia prasidėjo jo muzikinė karjera: Dalius mokėsi ansamblio meno pas Vladimirą Čekasiną Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, 1987 m. baigė mušamųjų klasę pas Arvydą Vainių Vilniaus konservatorijoje.

Nuo 1986 m. būgnininkas grojo Skirmanto Sasnausko džiazo ansamblyje, vėliau tapo Juozo Milašiaus ansamblio „Gitarmanija“ nariu, susidomėjo „noise“ muzika. Prieš emigraciją jis grojo Lietuvoje su daugeliu šalies džiazo meistrų, tarp jų – Vladimiru Čekasinu, Petru Vyšniausku, Tomu Kutavičiumi, Eugenijumi Kanevičiumi, su įvairiomis roko, džiazo, panko, populiariosios muzikos grupėmis.

Jau tada muzikas reiškėsi ir teatre bei kine. Su Juozu Milašiumi ir Valdu Pranuliu 1994 m. pastatė spektaklį „Moteris smėlynuose“ (pagal Kobo Abės romaną), su Vilija Naujokaitiene sukūrė muziką kino filmui „Viena meilės istorija“ (režisierius Julius Žižliauskas).

1995 metais Dalius išvyko į Niujorką ir įsiliejo į tenykštę improvizuotojų bendruomenę. Susidraugavęs su filmininku Jonu Meku, pradėjo rengti „Kino antologijos archyve“ solo pasirodymus, čia įkūrė su Jonu Meku, Eugenijumi Varkaliu, Juliumi Ziz ir Audriumi Naujokaičiu grupę „Free Music on Second Street“, įrašė su ja du albumus. Daliaus muzika skamba J.Meko filmuose „Happy Bithday to John Lennon“, „On My Way To Fujiyama“, „ his Side Of Paradise“.

Už Atlanto būgnininkas grojo ir įrašinėjo kūrinius su daugybe improvizuotojų, tarp jų – Butchu Morrisu, Artu Baronu, Dougu Wieselmanu, Brigganu Kraussu, Timu Keiperiu, Ava Mendoza, Kenny Wollesenu, Michaelu Formaneku, Jonathonu Haffneriu, On Ka Daivisu, Dave’u Harringtonu, Williamu Shore’u, su kolektyvais „Nublu Orchestra“, „Now We Are Here“, „Brooklyn Bears“, „Tiger Lithy“, N.Gianni grupe „Evolution“, K.Wolleseno „Wollesonic Laboratories“, „The Himalayas“, bendradarbiavo su šokių muzikos grupe „Brazilian Girls“ ir daugeliu kitų kūrėjų.

Su Niujorko menininke Sandra Koponen Dalius buvo subūręs grupę „Untytė“, grindusią savo kūrybą lietuviškomis sutartinėmis. Vėliau kitas projektas – „Rasa Rasa“, 2012-aisiais būgnininko sumanytas drauge su K.Wollesenu ir J.Haffneriu, suvienijo naujosios improvizacinės muzikos kūrėjus bei sutartinių atlikėjas iš Lietuvos. Jis dokumentuotas kompaktinėje plokštelėje „Wollesen, Haffner, & Naujo: Rasa, Rasa“, kurią 2014 m. išleido legendinė J.Zorno leidykla „Tzadik“.

Niujorke menininkas drauge su Kenu Jacobsu sukūrė muzikinį kino projektą „Lumiere/Naujokaitis/Jacobs: Nervous System Concerts“, bendradarbiavo su moderniojo šokio grupe „Limbic Six” bei „Tiny Mythic Theatre“, sukūrė kino filmų.

Nuo 2015 metų Dalius yra grupės „Užupis“ narys (kartu su K.Wollesenu ir W.Shore’u). Ši grupė įrašė du albumus.

2020-aisiais būgnininkas vyko į turą Japonijoje su grupe „Subskin Cables“. Pandemijos metu su K.Wollesenu jis subūrė grupę „Nojo Hotel“ ir įrašė trigubą albumą, kuris turėtų pasirodyti šių metų pabaigoje. Panašiu metu buvo sukurta ir 30 minučių garsinė kompozicija „Nojo Airlines“, interneto pagalba subūrusi daugybę muzikantų iš viso pasaulio bei Lietuvos.

Pastaraisiais metais įvairūs džiazo projektai būgnininką dažnai atveda į Lietuvą. Čia jis buvo subūręs „Naujo Atomic Orchestra“, su kuriuo gastroliavo Austrijoje ir Kroatijoje, taip pat grojo su „Traffic Trio“, su žymiais vietos atlikėjais Liudu Mockūnu, Eugenijumi Kanevičiumi, Juozu Milašiumi, Tomu Kutavičiumi, Migloko ir grupių „Džiazlaif“, „Kanalizacija“, „Garbanotas Bosistas“, „Labas Vakaras“ nariais, K.Wollesenu, J.Haffneriu, Seanu Francis Conway ir kitais niujorkiečiais.

Bendradarbiaudamas su K.Wollesenu ir J.Haffneriu, pastarąjį dešimtmetį Dalius kasmet sugrįžta į gimtinę ir užkuria čia muzikinį vyksmą su jaunais Lietuvos muzikantais bei Niujorko scenos atstovais. Šie muzikiniai projektai, sutelkiantys daugybę talentingų žmonių, skambėjo „Fluxus ministerijoje“, „Vilnius Jazz“ festivalyje, „Empty Brain Resort“ klube, „Mama Studio“ koncertų salėje, bare „Peronas“.

2016 ir 2017 m. būgnininkas kartu su Raimondu Pranka ir Laima Griciute surengė „Peronas Jazz“ festivalį Vilniuje. 2016-aisiais jam buvo įteiktas „Vilnius Jazz“ apdovanojimas už nuopelnus Lietuvos džiazui.

Pernai D.Naujokaitis-Naujo inicijavo grandiozinį, visą savaitę trukusį projektą Jono Meko atminimui, subūręs rinktinius džiazo, avangardo, etnomuzikos bei akademinės scenos meistrus. Tačiau šiemečiai jo užmojai festivalyje „Vilnius Jazz“ gali pranokti visus ligšiolinius. D.Naujokaičiui-Naujo ir jo muzikos projektams suteikta visa festivalio diena – spalio 15-oji.