Odesoje gimęs ir užaugęs pianistas, kompozitorius, grupių lyderis Vadimas Neselovskis dar prieš karą Ukrainoje, 2019-aisiais, sulaukė savo agento pasiūlymo papasakoti muzika apie savo gimtąjį miestą, nes niekas kitas negalėtų to padaryti geriau. Taip atsirado jo solinis albumas „Odesa – muzikinis pasivaikščiojimas po legendinį miestą“ (Odessa – a Musical Walk through a Legendary City).

„Beveik kiekvienas Vakarų Europoje ir JAV yra girdėjęs apie Odesą, bet tik nedaugelis ją pažįsta. Kai kam šis miestas asocijuojasi su Eisensteino filmu „Šarvuotis Potiomkinas“ (tiksliau – su Odesos laiptus įamžinusia legendine jo scena). Kažkam Odesa – tai smuikininko Davido Oistracho gimtasis miestas, o kažkas ją žino kaip svarbų XX amžiaus pradžios žydų gyvenimo centrą.

Man norėjosi papasakoti savo asmeninę istoriją apie šį miestą. Kaip kompozitorius Modestas Musorgskis savo „Parodos paveikslėlių“ pjesėmis vedžioja klausytojus po draugo darbų parodą, taip aš juos kviečiu į kupiną prisiminimų, istorinių asociacijų ir svajonių įsivaizduojamą ekskursiją po savo gimtąjį miestą“, – albumo idėją ir įkvėpimo šaltinį apibūdino autorius.

Skirtingai nei dramatiškoje realybėje, V.Neselovskio siuitoje „Odesa“ vyrauja šviesios spalvos – jam rūpi priminti žmonėms savo šalies grožį ir kultūros paveldą. Apie tai byloja ir siuitos dalių pavadinimai: „Žiema Odesoje“, „Akacijos“, „Potiomkino laiptai“, „Odesos Renesansas“. Trijose kūrinio dalyse autorius apdainuoja Odesos žydų gyvenimą, „Žydiškame šokyje“ remiasi iš mamos vaikystės atkeliavusia lopšine.

Autobiografiniai momentai įamžinti ir pjesėse „Odesos konservatorijos valsas“, „Mano pirmasis roko koncertas“. Pasak V.Neselovskio, šio solinio albumo muzika – pati asmeniškiausia, kokią iki šiol jis yra sukūręs.

Odesai skirtą albumą muzikas įrašinėjo Bremeno „Sendesaal“ Vokietijoje, o po karantino gyvai pristatė koncerte, kurį transliavo Bremeno radijas.

Vadimo Neselovskio muzikinis kelias prasidėjo nuo klasikos – jis buvo vunderkindas ir jauniausias Odesos konservatorijos studentas. Bet greitai pianistą įtraukė džiazas, ir jis išvyko mokytis į Vokietiją, o vėliau – į Berklio muzikos koledžą Bostone (JAV).

Odesietis dažnai grįždavo į gimtinę, neliko čia kunkuliuojančių dramatiškų įvykių nuošalyje. Per Krymo aneksiją 2014-aisiais jis palaikė žemiečius su savo trio Lvovo džiazo festivalyje, 2015-aisiais pasirodė Ukrainai skirtame koncerte Berklyje.

Įtakingi Vakarų leidiniai tituluoja V.Neselovskį vienu talentingiausių improvizuotojų. Pianistas nuo jaunų dienų suprato, kad jo pašaukimas – būti muzikos kūrėju plačiąja prasme ir nespraudė savęs į stilistinius rėmus. Jis reiškiasi kaip universalus improvizuotojas ir įvairių žanrų muzikos – nuo solo fortepijonui bei kompozicijų džiazo trio iki simfoninės – kūrėjas.

V.Neselovskio kūrinius atlieka tokie muzikos grandai kaip džiazo trimitininkas Randy Breckeris, vibrofonininkas Gary Burtonas, perkusininkas Antonio Sanchezas. Saksofonininkas Danielis Gauthier už albumą su V.Neselovskio „San Felio“ pelnė svarbų Vokietijos apdovanojimą „ECHO Klassik“. Kaip kompozitorius odesietis bendradarbiauja su JAV ir Europos simfoniniais orkestrais.

Pastarąjį dešimtmetį pianistas yra dažnas savo mentoriaus G. Burtono partneris įrašų studijose. Legendinis vibrafonininkas įtraukė jį į savo garsųjį „Generations Quintet“ ir tapo vienu pagrindinių V.Neselovskio kūrybos propaguotojų.

Nemažai albumų pianistas įgrojo dviese su savo ilgamečiu scenos partneriu multiinstrumentininku Arkadijumi Šilkloperiu, o neseniai pradėjo bendradarbiauti su žymiuoju JAV avangardininku Johnu Zornu jo žydiškoms šaknims skirtame didingame projekte „Masada“, kurio pjesės skambėjo ir „Vilnius Jazz“ festivalyje 2018-2019 metais.

J.Zornas pakvietė V.Neselovskį jungtis prie projekto komandos paskutinėje „Masada“ ciklo dalyje „The Book Beriah“. J.Zorno leidykloje „Tzadik“ odesietis įrašė duetą su vienu talentingiausių JAV džiazo klavišininkų Craigu Tabornu.

Naujausias, su džiazo trio V.Neselovskio įgrotas albumas „Get up and Go“ sulaukė labai palankaus įtakingo džiazo leidinio „DownBeat“ įvertinimo.