Spalio 11 d. 19 val. „Vilnius Jazz“ festivalio scenoje sostinės Rusų dramos teatre po kelių dešimtmečių pertraukos susitiks saksofonininko Vladimiro Čekasino ir perkusininko Vladimiro Tarasovo duetas.

Šiuos menininkus sieja šlovingi kūrybos su Viačeslavu Ganelinu metai, trio puoselėta Vilniaus džiazo mokylos estetika. Jai būdingą džiazo ir akademinės muzikos dialogą scenos grandai plėtos naujame savo projekte, šįkart - įkvėpti Sergejaus Prokofjevo kūrybos. Projektas pratęs V. Čekasino šios krypties darbų ciklą, iki šiol produktyviausiai kurtą su pianistu Petru Geniušu.

„Tai daugybę galimybių teikianti sintezė“, - tvirtino V. Čekasinas, kuriam pavyksta suderinti tarpusavyje, atrodytų, labai skirtingos kilmės muzikinius motyvus.

„Nieko spontaniško čia nėra, - aiškino maestro. - Tai sudėtingas technologiškai darbas. Mano muzika niekada nebuvo spontaniška: viskas yra išmokta ir surepetuota“.

Tarp džiazo ir akademinės muzikos vingiuoja ir šiemet 20-metį mininčio Briuselio džiazo orkestro kūryba. Vienas žymiausių šio žanro kolektyvų dažnai rengia bendrus projektus su klasikinės muzikos atlikėjais.

„Vilnius Jazz“ festivalyje penktadienį belgų orkestras pristatys kitokios krypties netradicinį projektą „Graphicology“. Tai - vaizduojamojo meno ir muzikos, komiksų ir gyvo džiazo sintezė.

Briuselio džiazo orkestras užsakė šešiems kompozitoriams sukurti garso takelius žinomo komiksų autoriaus belgo Philipo Paquet darbams. Dvi savo istorijas dailininkas sukūrė specialiai šia proga, pavaizduodamas tarp herojų ir orkestrą bei save. Ph. Paquet piešiniai tapo savotiškomis džiazo partitūromis, kurios bus rodomos ekrane gyvai grojant orkestrui.

„Graphicology“ premjera įvyko 2012 metais Amsterdame. Vėliau projektas buvo kartojamas daugelyje Belgijos scenų, pristatomas Prancūzijoje bei kitose šalyse. Jį lydi puikūs kritikų atsiliepimai.

Pirmą kartą jungti vaizdą ir džiazą kolektyvas pabandė 2003 metais kinoprojekte „Big Cities in the Twenties“. Tada orkestras gyvai įgarsino penkis trumpus nebylius filmus, pasitelkęs Franko Vaganée, Berto Joriso ir Gyuri Spieso muziką. 2006-aisiais Frankas Vaganée sukūrė muziką bigbendo videoprojektui „Piccadilly“. Pernai orkestro įgarsintas nebylus Michelio Hazanaviciaus filmas „Artistas“ laimėjo „Oskarą“ už muziką.

Šio bigbendo kūrybos paletėje sugyvena patys įvairiausi muzikos žanrai ir etninės spalvos. Kartu su afrikiete vokaliste Tutu Puoane jo įrašytas Pietų Afrikos dainų aranžuočių albumas „Mama Africa“ solistės tėvynėje buvo pripažintas Geriausiu tradicinio džiazo albumu.

Briuselio džiazo orkestras bendradarbiauja su žymiausiais bigbendo muzikos bei džiazo autoritetais. Nuo pirmųjų gyvavimo metų jis kviečiasi projektams JAV kompozitorę ir dirigentę Marią Schneider, su ja gastroliuoja. Dirbta su amerikiečiais Bobu Mintzeriu, Dave‘u Liebmanu, Dave‘u Douglasu, McCoy Tyneriu, Kenny Wheeleriu, Lee Konitzu, Chrisu Potteriu, prancūzų akordeono virtuozu Richardu Galliano ir daugeliu kitų korifėjų. Su amerikiečių pianistu Kenny Werneriu surengtos kelios koncertų serijos Niujorko Lincolno centre ir „Blue Note“ džiazo klube.

Jubiliejinių metų ryškiu akcentu tapo projektai su vienu geriausių pasaulio saksofonininkų Joe Lovano. Orkestras įgrojo su maestro ir išleido vasarą jo muzikos albumą „Wild Beauty“, apkeliavo daug džiazo fetstivalių.

Jubiliejui orkestras išleido savo narių geriausių kompozicijų bei aranžuočių albumą. Sava kūryba visada sudarė reikšmingą šio kolektyvo repertuaro dalį.

Ne vieną nacionalinį prizą pelniusį Briuselio džiazo orkestrą finansuoja Flandrijos vyriausybė. Jis grojo visose svarbiausiose Belgijos džiazo scenose, sulaukė pripažinimo Europos šalyse, JAV, Pietų Afrikoje.