29th Vilnius Jazz Festival. 13-16 October, 2016

Vilniaus džiazo festivalis - šventė naujojo džiazo gurmanams

Jūratė Kučinskaitė
 

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vyko tarptautinis šiuolaikinio džiazo festivalis "Vilnius Jazz'98". Šis garsus renginys jau vienuoliktą sykį Lietuvos klausytojus supažindino su šiandieninio džiazo kryptimis bei žvaigždėmis.

Vienuolika metų rūpestingai puoselėjantis savo tradicijas, nepaisant įvairių keblumų, liekantis ištikimas savo pasirinktai krypčiai, festivalis "Vilnius Jazz" Europoje pagarsėjo savo stiliaus grynumu ir nuoseklumu. Jo idėja, gimusi su pačiu pirmuoju festivaliu, - šiandieninis, neretai eksperimentinis džiazas, kurio kūrėjai savo muzika nuolat įrodinėja džiazo terminijos ribotumą. Jų kūryba dar neturi savo pavadinimo, tačiau turi atvirą ir smalsią auditoriją, kurios svari dalis - Vilniaus džiazo festivalių publika. Tradiciškai šis festivalis ne tik pateikia naujausią, eksperimentinę muziką, bet nepamiršta ir legendų - muzikantų, kurių novatoriška ar net revoliucinga kūryba kadaise tapo naujo džiazo stiliaus ar krypties ištakomis.

Per vienuolika gyvavimo metų "Vilnius Jazz" ne tik įgijo prestižą tarp pasaulio naujojo džiazo kūrėjų, bet sukaupė ir solidų moralinį bagažą. Žvelgdamas į praeitį negali nesistebėti - tyliai ir kruopščiai dirbdamas, be ypatingo šurmulio ir reklaminio ažiotažo "Vilnius Jazz" festivalis Lietuvos klausytojus supažindino su pasaulinio ryškumo džiazo žvaigždėmis, kurių pavardės puikuojasi šios muzikos enciklopedijose bei aukščiausiose įvairių anketų eilutėse: tai J.Zawinulas, B.Cobhamas, R.Mitchellas, C.Pine'as, L.Jenkinas, S.Lacy ir daugelis kitų.

Tradiciškai netradicinis festivalis

Šiametis "Vilnius Jazz", įkopęs į antrą dešimtį, taigi brandus ir solidus, liko ištikimas savo idėjoms, tradiciškai džiugindamas klausytojus tikrai puikia programa. Šiemet festivalis pirmą sykį prasidėjo savotiška įžanga - bendru Šv. Kristoforo orkestro (vad. D.Katkaus), A.Gotesmano, L.Valiaugos, L.Lianzbergio projektu "Soluojantys veidai", pristatytu šv. Kristoforo klube. Puikiai išnaudota šio klubo erdvė dar labiau pabrėžė projekto teatrališkumą ir sinkretiškumą. Tikriausiai pasiteisino organizatorių lūkesčiai, kad įžanginis festivalio projektas padės klausytojams išsyk atsikratyti stereotipų ir atsiverti kupinam netikėtumų šiandieniniam džiazui.

Festivalis padovanojo tikrą šventę naujosios muzikos gurmanams. Per šešis renginio koncertus klausytojai išgirdo vienuolika projektų, kuriuose dalyvavo devynių šalių muzikantai. Skambėjusios muzikos neįmanoma apibrėžti įprastais džiazo terminais: viso festivalio muzikiniame audinyje buvo ir džiazo klasikos motyvų, ir neįprastų eksperimentų. Bene ryškiausiai renginio dvasią atskleidė Fredo Fritho ir Chriso Cutlerio dueto iš Didžiosios Britanijos bei čekės Ivos Bittovos pasirodymai.

Fr.Frithas ir Ch.Cutleris - puikiai žinomi naujosios muzikos kūrėjai, jau nuo 7-ojo dešimtmečio garsėjantys legendinėmis grupėmis "Henry Cow", "Art Bears" ir savo bendradarbiavimu su džiazo, roko undergroundo muzikantais. Šių muzikantų pasirodymo laukta nekantriai, kai kurie melomanai jau iš anksto teigė, kad tai bus pats geriausias koncertas per visą "Vilnius Jazz" festivalio istoriją. Ir išties šiedu unikalūs kūrėjai stulbino tembrų ieškojimais ir ta įvairove garsų, kurią jie sugeba išgauti iš savo instrumentų (gitaros, mušamųjų ir boso). Tam tikslui naujosios muzikos legendos pasitelkė įvairiausias priemones: Fr.Frithas grojo ne tik rankų, bet ir kojų pirštais, savo instrumentą "kalbindamas" įvairiausiais būdais, net šepečiais, teptukais, skudurais, lazdelėmis, virvelėmis, kiekvienu šiuo buities rakandu išgaudamas savitą nepakartojamą spalvą. Jo gitara šnabžda, aimanuoja, švilpia, kriokia, braška, o sykiais jos skambesius papildo ir Fr. Fritho balsas.

Nepaprastai turtinga spalvų ir Ch.Cutlerio perkusija: jis beveik nenaudoja įprastų priemonių, garsą išgaudamas laikraščiu, kiniška vėduokle, stryku ir panašiai. Šiomis neįprastomis priemonėmis duetas kuria savitą, kupiną skambesių, šnaresių, lyrikos ir netgi meditatyvią erdvę, kurioje bene kukliausia vieta skirta melodijai.

Nauji ir girdėti balsai

Kiekviename festivalyje klausytojai atranda naujų veidų ir vardų. Ne išimtis ir šis "Vilnius Jazz". Daugeliui žaviu atradimu turbūt tapo vokalistės ir smuikininkės iš Čekijos I.Bittovos (beje, kadaise grojusios ir su Fr.Frithu) kūryba, kurioje jungiasi slavų folkloro, džiazo improvizacijos, klasikinės muzikos elementai. Ši savita smuikininkė, žavi mergina, nuoširdi kūrėja festivalio scenoje tarsi išsiskyrė į dvi atlikėjas: vokalistę ir jai akompanuojančią smuikininkę, subtiliai ir tęsiamai smuiko melodijai prieštaraudama energingu vokalu ir, atvirkščiai, giedodama ilgesingą giesmę, šelmiškai per stygas šokinėjant strykui. Svarbią vietą jos programoje užėmė ir subtilios teatrališkos miniatiūros su instrumentu tapusiu vaikišku žaisliuku. Tarsi akcentuodama, kad šios miniatiūros nepretenduoja į didį meną, I.Bittova jas atlikdama palieka mikrofoną. Tačiau pakankamai stiprus ir spalvingas atlikėjos balsas puikiai girdisi ir be jo.

Miniatiūromis garsėja ir kita "Vilnius Jazz'98" dalyvė - festivalio auditorijai jau gerai pažįstama vokalistė Sainkho Namchilak. Perpratusi lamų ir šamanų giedojimo paslaptis, dėl savo unikalaus balso ji praminta "šimtabalse vokaliste", "lakštingala". Šį sykį šimtabalsė Sainkho transformavo mums jau pažįstamą stilių - savo unikalų balsą ji naudojo kaip priemonę naujosios šokių muzikos projekte (Virtual Rituality. New Dance Music), kuriame, be teatrališkos vokalistės, dalyvavo ir didžėjus A.Samsonovas bei Lietuvos trombonininkas V.Pilibavičius.

Tradiciškai Vilniaus džiazo festivaliuose nėra gausu Lietuvos džiazo kolektyvų - šalia tokių ryškių ir garsių pasaulio džiazo žvaigždžių jo scenoje pasirodo tik geriausieji. Šiemet pagrindinėje festivalio scenoje išgirdome tris Lietuvos muzikantų projektus. Tai J.Milašiaus gitarų kvartetas drauge su D.Naujokaičiu, atvykusiu iš Niujorko specialiai į festivalį, D.Pulausko sekstetas bei V.Čekasino projektas. Džiugu pastebėti, kad bręstant festivaliui bręsta ir jo publika, vis didesnę brandą įgyja ir atlikėjai. Prieš keletą metų kontrastas tarp Lietuvos ir užsienio džiazo atlikėjų lygio buvo gana ryškus, o šiemet mūsų muzikantai buvo derami oponentai tikrai ryškioms pasaulio džiazo žvaigždėms.

Bekompromisiškumu pagarsėjęs gitaristas J.Milašius jau kuris laikas puoselėja gitarų ansamblio idėją. Vilniaus džiazo festivalyje prie šio kvarteto prisijungė ir "Briliantiniai būgnai", kuriuos su nepaprasta ekspresija valdo D.Naujokaitis.

Ypač įdomi D.Pulausko seksteto veikla. Jo nariai - garsūs Lietuvos muzikantai: V.Ramoška, V.Labutis, ankstesniuose seksteto projektuose grojęs R.Brazaitis, V.Borkovskis, L.Būda, A.Gotesmanas ir pats D.Pulauskas. Tačiau ši sąjunga - nepaprasta. Per šiuos metus sekstetas jau įrašė kompaktinį diską "Penetration" bei parengė net tris skirtingas programas. Šiam festivaliui parengtoje seksteto kompozicijoje dar ryškesnės ir laisvesnės improvizacijos.

Kaip visada įspūdingą projektą pristatė Lietuvos džiazo maestro V.Čekasinas. Jo "Imitacijų mutacijas" atliko "Savo vardo dainų ir šokių ansamblis" (Ansambl pesni i pliaski imeni sebia): D.Pulauskas, L.Mockūnas, L.Šinkarenka, G.Laurinavičius, L.Būda, Neda, A.Stundytė, A.Prūselaitytė, LTVR bigbendas, kelios manekenės bei pats V.Čekasinas. Jo projekte "mutavo" patys įvairiausi stiliai: nuo džiazo klasikos ir eksperimentų, klasikinės operos iki pigaus masinio šou užuominų.

Be minėtų atlikėjų, savų gerbėjų Vilniuje rado ir lyriškas N.Thybo trio iš Danijos, ir naujų trombono galimybių ieškantis N.Wogramas bei jo kvartetas iš Vokietijos. Simboliška, kad festivalį "Vilnius Jazz'98" baigė avangardinio džiazo klasikas Arthuras Blyth'as - muzikantas, ilgainiui tapęs naujos džiazo krypties pradžia.

< PRESS