29th Vilnius Jazz Festival. 13-16 October, 2016

Užsieniečiams festivalyje "Vilnius Jazz" imponavo lietuviai

Asta ANDRIKONYTĖ
 

Užvakar Vilniuje, Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose, baigėsi 10-asis tarptautinis šiuolaikinio džiazo festivalis "Vilnius Jazz -97".

Per keturias festivalio dienas buvo pristatyti trys nauji monumentalūs Lietuvos muzikantų - lietuviškosios džiazo mokyklos kūrėjų V.Tarasovo, V.Čekasino bei jų pasekėjo V.Labučio projektai, apėmę beveik visą lietuvių džiazo elitą, po dvi šveicarų ir japonų programas, šiuolaikinio džiazo klasikų amerikiečių S.Simmonso ir O.Lake'o kvartetas bei naujas "Didžiojo aljanso" (V.Ganelinas, P.Vyšniauskas ir A.Gotesmanas) projektas.

Festivalį stebėjo seni Lietuvos muzikantų bičiuliai, aistringi naujojo džiazo mėgėjai ir propaguotojai vokietis Berndas Jahnke ir suomis Paulis Halmanas, sutikę pasidalyti etapinio lietuvių džiazo forumo įspūdžiais.

Berndas Jahnke: "Nuo pat 1988-ųjų kasmet atvykstu į šį festivalį. Pasaulyje nedaug tokių kompaktiškų "free" džiazo ir improvizacinės muzikos renginių, leidžiančių tikėtis įdomių eksperimentų.

Galėčiau paminėti po vieną festivalį Austrijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Tamperės forumą Suomijoje, Varnos Bulgarijoje.

Vokietijoje vargu ar rastume bent vieną, juolab privatų kaip jūsiškis. Rėmėjai nenoriai duoda pinigų tokios specifinės, ne visiems suprantamos muzikos renginiams. Kaip tik prieš festivalį vokiškame žurnale aptarėme su "Vilnius Jazz" prodiuseriu Antanu Gusčiu jo renginio fenomeną ir problemas - rašau apie festivalius vokiečių ir austrų leidiniams.

"Vilnius Jazz" visuomet nutinka kažkas netikėta. Štai 15 metų pažįstu V.Tarasovą, o jo "The Lithuanian Art Orchestra" - nuo tada, kai pirmą sykį buvo atvykęs į Vokietiją. Be to, prieš ketverius metus pats juos kviečiau į Leipcigo festivalį, kad parodytų savo pirmąją programą. Tačiau praėjusį šeštadienį skambėjęs V.Tarasovo projektas man pasirodė visiškai naujas - visiškai fantastiškas.

Simpatiškos buvo ir V.Labučio okteto, "Didžiojo aljanso" kompozicijos, labai tiko festivaliui neįprastas V.Čekasino projektas. Didžiulį įspūdį man daro daugelio lietuvių muzikantų - P.Vyšniausko, S.Sasnausko ir kitų - polinkis į folklorą. Jie labai organiškai ir sumaniai remiasi folkloro elementais.

Tokiame fone norėjosi kažko daugiau iš amerikiečių kvarteto, nors, aišku, jų muzikavimas jokiu būdu nebuvo prastas. Šveicarai - "Ludi", kurio buvau negirdėjęs amžinybę, ir Ch.Baumano trio man labai patiko, įdomūs buvo japonai.

Labai mėgstu šias keliones į Lietuvą - pastaraisiais metais jūsų šalyje kasmet praleidžiu po 6-8 savaites. Tikiuosi, kad "Vilnius Jazz" gyvuos dar ilgai - atvyksiu ir į 20-ąjį festivalį".

Paulis Halmanas: "Vilnius Jazz" žinau nuo pirmųjų jo gyvavimo metų - 1988-aisiais siunčiau į jį kol kas vienintelę čia muzikavusią suomių grupę.

Pastaraisiais metais dažniau lietuvių muzikantus kviesdavau pas save. Mano gimtajame Kuopio mieste yra improvizavęs V.Tarasovas, šį sezoną į "Baltic Jazz" festivalį buvau pakvietęs Nedos, V.Pilibavičiaus ir D.Kramerio trio. Tarpininkausiu dar daugeliui muzikų, kad jie galėtų pasirodyti Suomijos festivaliuose.

Manau, Tamperės forumui - vieninteliam Suomijoje naujojo džiazo festivaliui, kurį finansuoja miestas, galėtų tikti "The Lithuanian Art Orchestra" - tikrai įdomus buvo "Vilnius Jazz" jo atliktas "Lietuviškas divertismentas": V.Tarasovas čia glaustai ir meistriškai išsakė viską, ką norėjo.

V.Labučio okteto programa kiek prailgo, kaip ir V.Čekasino spektaklis, nors apkritai man jis imponavo savotiška eklektika.

Man patinka, kad lietuvių projektams būdingi folkloro elementai. Turite turtingą savo muzikos, kultūros istoriją - kam lygiuotis į amerikiečius, jei galima likti lietuviais.

Beje, S.Simmonso ir O.Lake'o kvartetas muzikavo labai gerai. Japonai, kaip paprastai, bandė "sintetinti", bet tai ne visuomet jiems vienodai pavyksta. Savičiausias, man atrodo, buvo šveicarų "Ludi". Patiko ar ne - jau kita kalba.

Lietuvių džiazas yra kokybiškiausias buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje: savo laiku esu čia aplankęs daugiau kaip trisdešimt festivalių. "Vilnius Jazz" jų kontekste - išskirtinai radikalus ir savitas. A.Gustys per tuos dešimt metų išsaugojo savo pasirinktą festivalio kryptį ir stilių.

Suomijoje nežinau nė vieno panašiai rengiamo džiazo forumo. Visuose miestuose egzistuoja džiazo federacijos skyriai, gaunantys valstybės subsidijų džiazui propaguoti. Bet paprastai pagrindiniai festivalių finansuotojai būna miestai".

Vilnius Jazz" prodiuseris A.Gustys nuogąstavo, kad trūks lėšų, apmokant visas festivalio sąskaitas, ir sakė dešimtą kartą nusivylęs savo miesto abejingumu publikos mėgstamam renginiui.

Tai, kad miestas mūsų neremia, - mano asmeninė problema, kaip ir visos kitos", - liūdnai šypsojosi A.Gustys.

< PRESS