Makigami Santachi (Japonija):
Makigami Koichi - voc, theremin, doromb
Mita Freeman - g,
Sakaide Masami - b, programing,
Visi trio Makigami Santachi nariai priklauso
garsiam eksperimentiniam japonų ansambliui Hikashu, grojančiam
įvairiausią muziką - nuo džiazo, folko, roko, popo ir japoniško tvisto
iki techno bei noise ir jau ketvirtį amžiaus sudarančiam
opoziciją komercinei muzikai Japonijoje. Plačiai pripažintą orkestrą subūrė
į festivalį atvykstančio Makigami Santachi trio lyderis Makigami
Koichi.
Makigami Koichi (g. 1956) - vienas populiariausių
Japonijos naujosios muzikos kūrėjų. Jis įstabus vokalistas, kompozitorius,
grupių lyderis, o taip pat profesionalus teatro ir kino aktorius. 1973
m. prasidėjo intensyvi teatrinė M.Koichi veikla. Po 5-erių metų darbo
įvairiose teatrų trupėse 1978 m. M.Koichi subūrė vieną garsiausių Japonijos
grupių Hikashu, kuriai ne tik vadovauja, komponuoja, tačiau ir
dainuoja bei groja kornetu, kartais ir bosu. Su Hikashu susijusi
pagrindinė vokalisto veikla, atvedusi prie kūrybinės draugystės su John'u
Zorn'u. Būtent J.Zorn'as 1992 m. prodiusavo ir savo garsiojoje firmoje
Tzadik išleido didelio pasisekimo sulaukusį M.Koichi solo albumą
Koroshi No Blues, kuriame vokalistas perkūrė senas Japonijos populiarias
dainas. 1993 m. M.Koichi pradėjo organizuoti kas mėnesį Tokijuje vykstantį
John'o Zorn'o improvizacijos forumą COBRA. M.Koichi - išskirtinio
veiklumo menininkas: be minėtų projektų jis nuolat reiškiasi kaip vokalo
improvizatorius ir solistas, veda vokalo kursus, prodiusuoja albumus,
režisuoja, vaidina, yra surinkęs baleto trupę Tutuland Acsdemy.
M.Koichi bendradarbiauja su daugeliu garsių įvairius stilius atstovaujančių
kūrėjų, tokių kaip Takahashi Yuji, Ikue Mori, Otomo Yoshihide, David'as
Moss'as, Lauren Newton, Anthony Coleman'as, Umezu Kazutoki, Carl'as Stone,
Iva Bitova, Jon'as Rose, Guy Klucevsek'as bei Derek'as Bailey.
Makigami Koichi vadinamas išradingiausiu, absurdiškiausiu ir šmaikščiausiu
pastarųjų 2 dešimtmečių Japonijos vokalistu, o jo stilius apibūdinamas
kaip laisvos improvizacijos, noise rokas ar avangardas. Jis išsiskiria
stulbinančia technika, kūrybiškai lanksčiai jungiant gerklinį tuvių dainavimą
(kurio mokėsi Mongolijoje) ir japonų tradicijas su roko bei avangardine
muzika. Jis tikras vokalo akrobatas, garsėjantis virtuoziškumu ir nepaprastu
balso diapazonu bei ekspresija, kurią dar sustiprina niurnėjimai, burzgimai
ir kriokimai. Jo savituose, plataus publikos ir kritikos pripažinimo sulaukusiuose
projektuose derinamas senąja japonų popmuzika pagrįstas unikalus avant-pop,
interaktyvios kompiuterinės technologijos, vokalinės improvizacijos, o
taip pat teatro, performansų ir pramoginiai elementai.
Trio gitaristas Mita Freeman - originalus Hikashu
orkestro narys, grojantis jame nuo pat susikūrimo 1978 m. Be darbo su
M.Koichi orkestru ir trio jis vadovauja ansambliui
Lu-inch, groja Akira Sakata džiazo grupėje, reiškiasi kaip kompozitorius
ir teatro bei kino aktorius.
Makigami Santachi trio bosistas Masami Sakaide
profesinę karjerą pradėjęs 1982 m., jau po metų pradėjo groti Hikashu
orkestre. Šokiruojantis M.Sakaide boso beatas ko gero labiausiai atsakingas
už šios orkestro laisvamanišką reputaciją. M.Sakaide nuolat reiškiasi
ir kaip kompozitorius, programuotojas bei sintezatorių atlikėjas, meistriškai
valdantis tiek tradicines priemones, tiek ir naujausias technologijas.
© Jūratė Kučinskaitė
|
|
Django
Bates &
Human Chain
Jų kūryba - tobula virtuoziškumo, subtilaus humoro ir stebinančio
intelekto sintezė, intriguojanti ir provokuojanti, kupina išradingo
temų bei motyvų. |
|
Hans
Reichel -
Rüdiger Carl
Išskirtinių naujojo džiazo meistrų Hans'o Reichel'io ir Rüdiger'io
Carl'o kūrybinė draugystė prasidėjo 1978 m. Bergo-Brandenburgo kvartete. |
|
Lindha
Svantesson
Kylanti Švedijos džiazo žvaigždė ir jos grupė festivalyje pristatys
antrą autorinį Lindha'os albumą "Far from alone". |
|
Actis
Dato Quartet
Viena reikšmingiausių Europos naujojo džiazo scenos grupių, išsiskirianti
originalumu ir šmaikštumu. |
|
Kampec
Dolores
Nūnai jų kuriama muzika - patraukli ir originali įmantrios melodikos,
keistos lyrikos, klasikinės aranžuotės bei subtiliai laužytos ritmikos
sintezė. |
|
Harriet
Tubman
Tai savotiškas puikiai vienas kitą jaučiančių kūrėjų pokalbis, plėtojantis
"call-response" idėją, su nauja laisve naudojant įprastas
"fusion" priemones, melodiką ir ritmą. |
|