Šį projektą įkvėpė „Improdimensijos“ ciklas. „Improdimensija“ – tai eksperimentams ir edukacijai skirta kūrybinė platforma, atverianti dar nepramintus garsinius slėnius, kuriuose savo kūrybines galias išlaisvina scenos senbuviai ir jaunosios kartos kūrėjai. Šio galingo sąjūdžio dalyvių kūrybai skiriamas visas šiandienos vakaro koncertas.

„Improdimensijos“ ištakos – „Jazz Academy“ įkūrėjo multiinstrumentininko ir kompozitoriaus Arno Mikalkėno su bičiuliais Kaune pradėti rengti laisvojo džiazo ir improvizacinės muzikos koncertai. Prie A.Mikalkėno prisijungus saksofonininkui ir kompozitoriui L.Mockūnui bei įrašų studijos „MAMA Studios“ savininkui Arūnui Zujui, „Improdimensijos“ projektai suskambo šioje studijoje Vilniuje.

Beveik visi „Improdimensijos“ koncertų cikle pasirodantys užsieniečiai veda ir meistriškumo pamokas jauniesiems Lietuvos džiazmenams. „Improdimensija“ skatina ir puoselėja skirtingų kartų dialogą bei kolegišką bendradarbiavimą. Jos scenoje su ryškiausiomis Lietuvos bei užsienio žvaigždėmis pasirodo jaunosios kartos muzikantai.

„Improdimensijos“ cikle jau koncertavo Lietuvos džiazo ir improvizacinės muzikos korifėjai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Čekasinas, Vladimiras Tarasovas, Dalius Naujokaitis, Juozas Milašius, Arkadijus Gotesmanas, Tomas Kutavičius ir daugelis kitų, taip pat pasaulinės žanro žvaigždės Matsas Gustafssonas, Barry Guy, Nate‘as Wooley, Peteris Evansas, Johnas Butcheris, Jimas Blackas, Drew Gressas ir kitos.

Duetuose su katalonų pianistu Agusti Fernandezu bei danų mušamųjų minimalistu Christianu Windfeldu čia muzikavo ir Liudas Mockūnas. Abu pasirodymai jau įamžinti „NoBusiness Records“ vinilo albumuose. Liudo partneriai savo apsilankymo Vilniuje metu, be koncertų, taip pat dalijosi patirtimi su LMTA šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos magistro studijų studentais.

Šiame „Vilnius Jazz“ festivalyje kūrėjai nusprendė prisistatyti kaip trio.

Vienas žymiausių improvizacinės muzikos kūrėjų Baltijos šalyse, multiinstrumentininkas, kompozitorius, grupių lyderis Liudas Mockūnas pastarąjį dešimtmetį muzikavo duetuose su daugybe puikių partnerių, tarp jų – Barry Guy, Marcu Ducret, Matsu Gustafssonu, Petru Geniušu, Williamu Hookeriu, Ryoji Hojito, Otomo Yoshihide, Kazutoki Umezu.

Pandemijos laikotarpiu menininko diskografiją papildė net šeši albumai. Jo kartu su dviem bendraminčiais – muzikos firmos „Thelonious“ savininku Valerijumi Anosovu ir džiazo mėgėju Danu Mikailioniu – 2008 metais įkurta muzikos leidybos kompanija „NoBusiness Records“ pernai tapo „Vilnius Jazz“ prizo „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ laureate.

L.Mockūnas – bene dinamiškiausias Lietuvos džiazo kūrėjas, nuolat migruojantis per Europos festivalius ir džiazo klubus, randantis vis naujų kūrybos partnerių tarp Skandinavijos, Baltijos šalių, Lenkijos, Rusijos, Portugalijos ir kitų kraštų muzikantų.

Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją bei Kopenhagos ritminės muzikos konservatoriją, jis greitai įsitvirtino Europos improvizacinės muzikos scenoje.

Menininkas bendradarbiauja su su Pierre’u Dorge bei jo „New Jungle Orchestra“, Jacobu Anderskovu, Nilsu Davidsenu, Matsu Eilertsenu, Mikko Innanenu, Marku Solborgu, Jonasu Westergaardu, Jakobu Riisu, Jaaku Sooääru, Hugo Carvalhais, Vladimiru Tarasovu, Vladimiru Čekasinu, Arkadijumi Gotesmanu ir daugybe kitų savitų džiazo kūrėjų.

Jis grojo su Andrew Hillo „Jazz Par“ oktetu, „Ibrahim Electric“, britų „TrioVD“, „Free Tallinn Trio“, Raymondu Stridu, Franku Gratkowskiu ir kitais džiazo novatoriais. Muzikas yra grupės „Mockūno Nuclear“ bei „Traffic Trio“ lyderis, tarptautinių džiazo kolektyvų „Toxikum“, elektroakustinio trio „Red Planet“ vienas lyderių, „Copenhagen Art Ensemble“, Markuso Pesoneno „Hendecet“, Stefano Pasborgo „Free Moby Dick“ ir „Odessa 5“, tarptautinių grupių „Dirty Mountain“, „Heavy Beauty“, Mikko Innaneno „Innkvisitio“, šiuolaikinės muzikos ansamblių „Gaida“, „Konvoj Art“ bei Lietuvos ansamblių tinklo narys.

2004 metais Liudas kartu su Stefanu Pasborgu pelnė Danijos muzikos apdovanojimą už grupės „Toxikum“ albumą. Saksofonininko meistriškumas yra įvertintas ir Lietuvos, Latvijos bei Prancūzijos džiazo konkursų premijomis, džiazo festivalių „Vilnius Jazz“ ir „Birštonas“ prizais už nuopelnus Lietuvos džiazui, Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“.

2011 metais menininkui įteiktas Lietuvos teatralų apdovanojimas „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią muziką dramos spektakliui. L.Mockūnas taip pat yra parašęs muzikos „Copenhagen Art Ensemble“, Klaipėdos kameriniam orkestrui bei styginių kvartetui „Chordos“.

Jis vertinamas ir kaip šiuolaikinės akademinės muzikos atlikėjas, žinomų kompozitorių Broniaus Kutavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Arvydo Malcio, Viačeslavo Ganelino, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako, Ramintos Šerkšnytės, Giedriaus Puskunigio, Osvaldo Balakausko, Vytauto Germanavičiaus kūrinių interpretuotojas.

Saksofonininkas koncertavo kaip solistas su „Kralovy Hradec Symphony Orchestra“, Lietuvos valstybiniu bei Nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Šv.Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais, styginių kvartetu „Chordos“. Su įvairiais kolektyvais jis gastroliavo daugelyje Europos šalių, JAV, Kinijoje, Japonijoje, Izraelyje.

Atlikėjo diskografiją sudaro apie 70 albumų. Jis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos džiazo katedros docentas, Šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos magistro studijų programos kūrėjas (kartu su kompozitoriumi Vykintu Baltaku). Šios programos ugdytiniai įsitvirtino „Improdimensijos“ sąjūdžio avangarde ir tapo tikru Vilniaus andergraundinio gyvenimo varikliu. Tuo įsitikinome praėjusiame „Vilnius Jazz“ festivalyje.

Agustí Fernándezas yra vienas iškiliausių Ispanijos improvizacinės muzikos scenos atstovų. „The Village Voice“ jo unikalų stilių apibūdino kaip galingą šiuolaikinės klasikos ir laisvosios improvizacijos derinį.

Pianistas yra „Blue Shroud Band“, Matso Gustafssono „NU Ensemble“ ir Barry Guy „New Orquestra“ narys, bendradarbiavo su Peteriu Kowaldu, Dereku Bailey, Butchu Morrisu, Evanu Parkeriu, Joelu Ryanu, Peteriu Evansu ir daugeliu kitų laisvojo džiazo korifėjų.

Drauge su šiuolaikinės muzikos atstovu Héctoru Parra jis sukūrė kompoziciją FREC fortepijonui, kurią 2013 metais su videomenininku Lucasu Caraba pristatė Hadersfildo šiuolaikinės muzikos festivalyje Anglijoje.

Pianistas dirbo kaip projektų lyderis su „Ad Libitum Ensemble“ (Varšuva), „Free Art Ensemble“ (Barselona), „Ansambl Studio 6“ (Liubliana), „Orquesta FOCO“ (Madridas), „Entenguerengue“ (Cheresas), „Impromtu Ensemble“ (Valensija) ir kitais kolektyvais.

A.Fernándezo diskografijoje – daugiau kaip 80 albumų.

Menininko kūryba įvertinta daugybe apdovanojimų. 2000 m. jis pelnė katalonų festivalio „Festival Altaveu“ prizą, 2001 m. kartu su Andrésu Corchero – „Sebastià Guasch Award“.

2007 m. Niujorke jo pristatytą solinį projektą „Mutza“ leidinys „AllAboutJazz“ įtraukė į metų geriausių koncertų dešimtuką. Tais pačiais metais su Barry Guy and Ramónu Lópezu jo įgrotą albumą „Aurora“ metų geriausiu išrinko „Cuadernos de Jazz“ žurnalas, o „Jaç magazine“ pripažino vienu geriausių albumų katalonų džiazo istorijoje. Šis albumas taip pat pelnė „French Jazz Magazine“ nominaciją „Disc d’émoi“.

Pianisto albumas „Un llamp que no s’acaba mai“, įrašytas su Johnu Edwardsu ir Marku Sandersu, pateko į „AllAboutJazz“ geriausiųjų dešimtuką 2009-aisiais.

2010 m. muzikas buvo įvertintas Barselonos tarybos muzikos prizu. 2011-aisiais Lucasas Caraba sukūrė apie A.Fernándezą dokumentinį filmą, kurį pristatė keliuose tarptautiniuose dokumentikos festivaliuose.

2012 m. „Agustí Fernández Aurora Trio“ gavo antrąjį prizą „BMW Welt Jazz Award 2012“ apdovanojimuose Miunchene, o 2013-aisiais Katalonijos vyriausybė A.Fernándezui skyrė Nacionalinį kultūros prizą.

Pianistas yra „Escuela Superior de Música de Catalunya“ improvizacinės muzikos profesorius. Jis taip pat dėsto Paryžiaus IRCAM, Estijos muzikos ir teatro akademijoje, Hagos karališkojoje bei Arhemo konservatorijose Olandijoje, meistriškumo kursuose Chichone, Barselonoje ir Salamankos konservatorijoje Ispanijoje.

Christianas Windfeldas yra danų improvizuotojas, perkusininkas ir kompozitorius, Orhuso karališkosios muzikos akademijos absolventas.

Tarptautinę karjerą muzikas pradėjo 19-kos, gastroliuodamas Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Jis gyveno Stokholme, Niujorke ir Berlyne.

Ch.Winfeldui būdingas minimalistinis, bet itin ekspresyvus grojimo stilius. Jis dažnai apsiriboja vienu instrumentu, išskleisdamas visą jo galimybių spektrą. Perkusininkas kuria instaliacijas, dalyvauja meno parodose ir projektuose su rašytojais bei vaizduojamojo meno atstovais.

Jis įsiamžino daugiau kaip 30 albumų kaip lyderis, 2014 ir 2016 metais išleido du solinius albumus.

Menininkas pelnė daug apdovanojimų ir stipendijų, tarp jų – prestižinę, Danijos meno tarybos skiriamą „Jaunojo elito“ stipendiją (2015).