Tai bene karščiausia šiuo metu prancūzų džiazo grupė – festivalių ir džiazo klubų sensacija. Choleriško temperamento, juvelyriški jos muzikantai nuginkluoja publiką be prancūzams būdingų scenos triukų – vien įnirtingais muzikiniais pokalbiais, kurie prikausto dėmesį nuo pirmo iki paskutinio takto – čia įkaista iki isterijos, čia nuščiūva ir vėl suputoja pašėlusiais fortepijono ir saksofono pasažais.

Kritikai įžvelgia kvarteto muzikoje daugybę įtakų – nuo amerikietiškojo džiazo novatorių Johno Coltrane‘o, Wayne‘o Shorterio, Steve‘o Lacy, Ornette‘o Colemano, Cecilo Tayloro iki Europos klasikinės muzikos ikonų Hectoro Berliozo, Igorio Stravinsky, Arnoldo Schönbergo kūrybos ir netgi šiuolaikinio panko.

Tačiau vaikinų muzika tokia spontaniška ir įtraukianti, o tarpusavio ryšys toks telepatiškas, kad lentynėlių jų kūrybai paieškos kelia juoką. Atrodo, Emile‘is Parisienas jau gimdamas paveldėjo visų pirmtakų bagažą. Nenuostabu, kad tobulai savo instrumentą valdantis, nestokojantis sąmojo saksofonininkas tituluojamas genijumi.

Šiuo metu jis – ant bangos, buria aplink save stipriausius ir perspektyviausius tėvynainius. 2009-aisiais Prancūzijos džiazo apdovanojimų ceremonijoje Emile‘is buvo pripažintas Metų atradimu, o pernai ir šiemet – Metų džiazo muzikantu. Jam buvo įteikti Prancūzijos džiazo akademijos Django Reinhardo prizas bei Prancūzijos džiazo apdovanojimas „Victoires du Jazz“.

Besibaigiant festivaliui laukia dar viena kulminacija.